Šventadienio paraštėse

IV. Apie kovą su pagrindinėmis aistromis

Kova su liūdesiu Savanoriškai ir romiai kenčiamos visokios nuoskaudos yra tikrasis ir gelbstintis atgailos kelias. Laikyti save vertu ne tik jau patiriamų, kenčiamų nuoskaudų, bet ir dar didesnių yra atgailos kelio požymis. Kaip stumiamas vanduo kyla aukštyn, taip ir siela, prispausta negandų bei atgailaudama, stiebiasi Dievo link ir išsigelbėja. Tokį vienuolį, vardu Avakiras, vienuolyne nuolat […]

Šventadienio paraštėse

Šventojo Jono Laiptininko pamokos

Kova su pykčiu Teko regėti tokių, kurie patys laikydami pyktį davė kitam, taip pat savyje laikančiam pyktį, patarimą, jog nevalia taip daryti, ir susigėdę savo pačių žodžių išsilaisvino nuo pykčio artimui. Iš neapykantos ir savyje laikomo pykčio kyla pikti sumanymai ir žodžiai, kurie yra slapta negalia, užsislėpusi siurbėlė, siurbianti meilės kraują. Vieni savo piktus žodžius […]

Šventadienio paraštėse

Šventojo Jono Laiptininko pamokos

Kova su pykčiu Lūpų tylėjimas – tai pradinis ginklas prieš pyktį. Tačiau po tylėjimo uždanga viduje galima laikyti ir slėpti pyktį, o tai yra kur kas blogiau; jau geriau viską išsakyti, nors ir su pykčiu. Vieni supykę nevalgo, tokiu būdu dar paaštrindami šią aistrą; kiti daug valgo, tokiu būdu tapdami visiškais besočiais. Saikingas savęs raminimas […]

Šventadienio paraštėse

Šventojo Jono Laiptininko pamokos

IV. Apie kovą su pagrindinėmis aistromis Kova su meile pinigams Tas, kuris nekaupia turtų, tyrai meldžiasi, o juos kaupiantysis maldoje būna apniktas visokių daiktiškų įvaizdžių ir meldžiasi tarytum jiems. Paklusnieji gyvenime yra laisvi nuo meilės pinigams, nes ir savo kūną yra atidavę Dievui. Ką gi jie dar galėtų turėti kaip nuosavybę? Paragavusysis dangiškojo turto nieku […]

Šventadienio paraštėse

Šventojo Jono Laiptininko pamokos

IV. Apie kovą su pagrindinėmis aistromis Kova su apsirijimu Pamąstymas apie artėjančią mirtį pakerta nesusilaikymą valgant, o jeigu nesusilaikymas maistui yra suvaldomas nusižeminimu, tai kartu padeda susilaikyti ir nuo visų kitų aistrų. Vieną kartą, dar būdamas jaunas, užėjau į vieną gyvenvietę. Tuomet mane užplūdo apsirijimo ir puikybės mintys, bet bijodamas persivalgymo pasekmių nusprendžiau geriau būti […]

Šventadienio paraštėse

V. Apie kovą su pagrindinėmis aistromis

Kova su apsirijimu Jeigu kūnas tau nepaklūsta, jį reikia tramdyti visur ir visuomet. Jeigu dvasios tėvas tau, jaunam, leis gerti vyną per pokylius, tai iš pradžių pasižiūrėk, koks jis pats. Jeigu jis dievobaimingas, tuomet gali sau truputį leisti išgerti, o jeigu pats nėra labai susilaikantis, tai geriau tau į jo leidimą nekreipti dėmesio ir susilaikyti […]

Šventadienio paraštėse

Šventojo Jono Laiptininko pamokos

III. Apie dorybes, aistras ir kovą su aistromis Būna, kad, esant ramiam orui, vėjai judina tik jūros paviršių, sukeldami lengvą bangavimą, o kartais sukelia ir giluminį vandens judėjimą. Panašiai galima kalbėti ir apie tamsos vėjus, nes aistringiems žmonėms jie išjudina patį širdies jausmą, o padariusiems pažangą – paliečia tik proto paviršių. Todėl antrieji daug greičiau […]

Šventadienio paraštėse

III. Apie dorybes, aistras ir kovą su aistromis

Tarp netyrųjų dvasių yra ir tokių, kurios piktesnės už kitas. Jos nesitenkina vien tik mus vienus įtraukdamos į nuodėmę, bet patarinėja, kad mes ir kitus padarytume blogio bendrininkais ir taip užsitrauktume dar didesnes kančias. Aš žinau vieną žmogų, kuris ir kitą išmokė savo nuodėmingo įpročio, paskui susiprotėjęs ėmė atgailauti ir nuodėmė nuo jo atsitraukė, bet […]

Šventadienio paraštėse

Šventojo Jono Laiptininko pamokos

III. Apie dorybes, aistras ir kovą su aistromis Būna, kad besimeldžiant tenka rinktis, ar tęsti maldą, ar atlikti gerą darbą, kuris kartais pasitaiko ir kurio negalima atidėti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, maldos metu kuris nors iš brolių paprašo pagalbos. Tokiu atveju pirmenybę reikia atiduoti meilei, nes meilė didesnė už maldą. Malda yra atskira dorybė, o meilė […]

Šventadienio paraštėse

Šventojo Jono Laiptininko pamokos

II. Apie dorybes, aistras ir kovą su aistromis Ne vien darbuose apsireiškia Dievas, bet ir per mūsų paprastumą ir nusižeminimą juos darant: „Mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ (2 Kor 12, 9), ir atmestinas Dievui yra tas, kuris dirba nenusižeminęs. Liga kartais siunčiama nuodėmėms apvalyti, o kartais – kad nusižemintų išsiaukštinusysis. Maloningas mūsų Valdovas ir Viešpats […]