Rasa MILERYTĖ
Nors bendra alkoholio vartojimo tendencija Lietuvoje yra mažėjanti, bet problemos mastas išlieka išties didelis ir paliečia ne tik alkoholio vartotojus, bet ir jų artimuosius, ypač labiausiai pažeidžiamus – vaikus. Statistiniais duomenimis, 1 iš 4 vaikų gyvena su alkoholio ir narkotikų priklausomybėmis susijusiose šeimose. Specialistai nerimauja: alkoholis ir kitos priklausomybės tampa smurto artimoje aplinkoje priežastimi, o priklausomybės sukeltos problemos perduodamos iš kartos į kartą. Priklausomoje šeimoje augantys vaikai išmoksta neteisingo elgesio modelio ir juo remiasi kurdami savarankišką gyvenimą. Pasak specialistų, gali prireikti ne vienų metų, kad priklausomybės padariniai išnyktų.
Alkoholis – konfliktų ir smurto priežastis
Pasak Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Vytauto Vaiškūno, konfliktų ir smurto artimoje aplinkoje priežastimi dažnai tampa alkoholio vartojimas. Ši problema aktuali tiek miesto, tiek kaimo gyventojams, o nuo priklausomybių kenčia ir vyrai, ir moterys. 2020 m. Utenos rajone registruotas 641 įvykis, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje. 2019 m. tokių įvykių buvo 634. 2020 m. užregistruotos 92 nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje, iš jų 64 nusikalstamos veikos, kai įtariamasis buvo neblaivus, 1 – kai įtariamasis buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Utenos apskrityje 2020 m. iš užregistruotų 534 atvejų 429 smurtautojai buvo neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, tai sudaro 80,3 proc. visų smurtautojų. 2020 m. smurto artimoje aplinkoje atvejų padaugėjo 8,7 procentais.
Policijos viršininkas informavo, kad Utenos apskrityje per 2020 m. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 388 moterys, taip pat smurto aukomis tapo 114 vyrų, 22 nepilnamečiai, 23 mažamečiai.
Pasak V. Vaiškūno, apmaudu, kad dalis nukentėjusių nuo smurto dėl įvairių priežasčių nesikreipia į pareigūnus. Apie tokius atvejus neretai praneša pašaliniai asmenys, o kai kurie įvykiai taip ir lieka tarp keturių sienų. „Manau, didžioji dalis šios rūšies nusikalstamų veikų yra aiški ir atsispindi statistikoje. Tačiau yra ir latentinė nusikalstamumo dalis. Kartais tyrimai pradedami ne pagal pareiškėjų pranešimus, bet pagal pareigūnų tarnybinius pranešimus, švietimo įstaigų, socialinių pedagogų ir kitų institucijų pranešimus. Dalis nukentėjusių dėl įvairių asmeninių motyvų nesikreipia į teisėsaugos institucijas – dėl užimamo statuso, pareigų ar baimės, kad bus dar blogiau. Tai didelė klaida, kadangi po kurio laiko smurtas vėl pasikartoja ir pasekmės gali būti sunkios ir nenuspėjamos“, – teigė V. Vaiškūnas.
Tėvų priklausomybė skaudžiai paliečia vaikus
Nuo 2015 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, bendradarbiaudamas su asociacija „Mentor Lietuva“, kasmet vasario mėnesį mini savaitę apie vaikystę, kurią temdo tėvų alkoholio vartojimas, siekia atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria alkoholį vartojančių tėvų šeimose augantys vaikai, skatina jiems padėti, ieškoti bei sulaukti pagalbos. O socialinė informacinė kampanija „Vaikystė šešėlyje“ šių tikslų siekia visus metus vykdomomis veiklomis. Šia kampanija pabrėžiama būtinybė padėti vaikams, kurie auga alkoholį vartojančioje aplinkoje, akcentuojama su tuo susijusių sunkumų įveikimo svarba.
Departamento duomenimis, Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje, 50 proc. vaikų girdėjo, kaip tėvai pykstasi dėl alkoholio vartojimo, 44 proc. galvojo, kad vienas iš tėvų turi alkoholio vartojimo problemų, 30 proc. bandė skatinti tėtį ar mamą atsisakyti alkoholio vartojimo. 2020 m. departamento vykdyto mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų tyrimo duomenimis, 74 proc. tėvų, augindami vaikus, vartojo arba vartoja alkoholį, o 67 proc. tai darė prie savo vaikų. Vaikai ieško pagalbos. 2019 metų duomenimis, 6162 vaikai ir paaugliai skambino į „Vaikų liniją“ ir kalbėjosi dėl santykių su tėvais, liūdesio, prislėgtumo, baimės, nerimo ir vienišumo jausmų.
Vaikai jaučia baimę, kaltę, gėdą
Priklausomybė, kaip sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių skyriaus priklausomybės ligų specialistė Jelena Bogdanova, yra visos šeimos problema, kuri skaudžiai paliečia ne tik priklausomą asmenį, bet ir jo artimuosius. Ypač kenčia tokiose šeimose augantys vaikai.
„Priklausomybių turinčioje šeimoje augantis vaikas jaučia liūdesį, baimę, kaltę, nerimą, gėdą ir daug kitų negatyvių jausmų. Pasikalbėjus su tokiais vaikais išryškėja, kad jie bijo ne tik dėl savęs, broliukų ar sesučių, bet ir dėl mamos – kad jai kas nors atsitiks. Vaikai bijo, kad apie tai sužinos mokykloje, kad kaimynai arba draugai pamatys tėvus girtus. Dažnai vaikai linkę kaltinti save dėl to, kas vyksta šeimoje, nes būna, kad tėvai jiems ir tiesiogiai pasako, jog štai tu gavai blogą pažymį, man reikėjo eiti į mokyklą dėl tavęs, dėl to aš dabar geriu“, – apie priklausomybės kankinamoje šeimoje augančio vaiko kasdienybę pasakojo J. Bogdanova.
Pasak priklausomybės ligų specialistės, priklausomų tėvų žalingi įpročiai turi didelę įtaką ne tik vaiko emocinei būsenai, bet ir jo kasdienybei. Vaikas nebegali pasikviesti draugų, nes nežino, ar tą dieną namie nebus girtaujama ar piktnaudžiaujama kitomis medžiagomis, jam sunkiau susikaupti ir ruošti namų darbus, be to, vaikui neretai tenka rūpintis mažesniais broliais ir seserimis.
„Vaikas jaučiasi nemylimas, – apgailestaudama kalbėjo specialistė. – Jis galvoja, kad jei tėvai mylėtų, taip nesielgtų. Bet kadangi ir toliau piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, vaikas padaro išvadą, jog jo nemyli.“
Užgniaužtos emocijos prasiveržia
Priklausomybės ligų specialistė J. Bogdanova pasakojo, kad priklausomų asmenų šeimoje augantys vaikai išmoksta neteisingo elgesio modelio, kurį taiko vėliau, pradėję savarankišką gyvenimą.
„Vaikai išmoksta gyventi pagal suaugusiojo, turinčio priklausomybę, pavyzdį. Vaikai slepia emocijas, jausmus, norus, išmoksta nebenorėti, ignoruoja savo interesus, nes yra susirūpinę suaugusiuoju. Vaikai užauga su pozicija niekam neužkliūti, stengtis visiems įtikti“, – sakė J. Bogdanova.
Disfunkcinės šeimos modelis, sakė specialistė, veikia kaip sugedęs mechanizmas ir tai persiduoda iš kartos į kartą. Suaugęs alkoholikų vaikas ir pats yra labiau linkęs vartoti svaigalus jiems sudėtinga kurti normalius, sveikus santykius. Dažnai tokiose šeimose augę žmonės pasirenka gyvenimo partnerį ar partnerę, kurie smurtauja ar turi priklausomybę. J. Bogdanovos darbo patirtyje – ne vienas pavyzdys, kai aiškinantis, kodėl asmuo smurtauja ar yra priklausomas, išryškėja, jog tokį pavyzdį jis atsinešė iš vaikystės.
„Užgniaužtos emocijos tam tikromis formomis pasireiškia ir daug anksčiau, vaikui dar gyvenant su tėvais. Pavyzdžiui, jis gali netinkamai pasielgti su draugais ar mokytojais – užgauti ar įžeisti žodžiu. Vaikas jaučia vidinį pyktį dėl to, kad namuose vyrauja chaosas, o kadangi jis įpratęs apie tai nekalbėti, savo jausmus išlieja kitais pavidalais, vienas jų – agresija“, – sakė specialistė.
