Projektas "Paribio istorijos"

Priverstinis psichiatrinis gydymas ilgiau nei trims dienoms – tik su teismo leidimu

Siekiant kaip įmanoma geriau padėti psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, patvirtinta tvarka, pagal kurią šie pacientai, atsisakantys hospitalizavimo, gali būti priverstinai hospitalizuojami iki 3 darbo dienų. Priverstinis hospitalizavimas galimas tik tokiu atveju, jei iš paciento elgesio ar kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, jog jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui.

Pasak psichikos sveikatos specialistų, dalis psichikos ar elgesio sutrikimų turinčių žmonių, nesutikę gydytis, į gydymo įstaigas grįžta ir vėl. Aplinkiniai gyventojai skundžiasi tarnyboms šių pacientų keliama grėsme ar grasinimais pakenkti aplinkinių sveikatai ar turtui, todėl priverstinis gydymas padėtų apginti ir visuomenės interesus.

Ta pati tvarka numato, kad tuo atveju, kai pacientui nereikia skubaus gydymo vaistais ar invazinių procedūrų, pirmiausia turi būti taikomos nemedikamentinės priemonės – psichologinis konsultavimas, psichoterapija. Vaistai turi būti skiriami tik tuo atveju, jei minėtų priemonių nepakanka.

Įstatymu numatyta, kad jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydytikonkrečiais vaistais ar priemonėmis.

Jei asmuo atsisako gydymo, bet aplinkybės rodo, kad jis gali pakenkti sau ar aplinkiniams, įstatymas numato galimybę kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo ilgesniam nei trijų darbo dienų laikotarpiui.

Sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo turi priimti du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas.

Kai sprendžiama dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio nepilnamečio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, priimant sprendimą turi dalyvauti bent vienas vaikų ir paauglių psichiatras.

Priėmus motyvuotą sprendimo dėl būtinybės gydyti pacientą ilgiau, gydymo įstaiga ne vėliau kaip per 48 valandasnuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios privalo kreiptis į teismą. Teismas gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios. Jei po mėnesio gydytojai priima sprendimą, kad gydymą būtina tęsti, gydymo įstaiga privalo vėl kreiptis į teismą dėl gydymo termino pratęsimo. Šįsyk teismas terminą gali pratęsti iki 6 mėnesių.

Išnykus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo aplinkybėms ir gydytojui psichiatrui arba gydytojui vaikų ir paauglių psichiatruirekomendavus, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo nutraukti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą.

Pabrėžtina, kad kai sprendžiami psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo klausimai, jeigu pacientas neturi pasirinkęs savo advokato, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pacientui suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Parengė Rasa Milerytė