Rasa MILERYTĖ
Daugiau nei 20 milijonų – skaičiuojama, kad tiek moterų, vyrų ir vaikų šiuo metu pasaulyje verčiami dirbti vergovės sąlygomis ir užsiimti nusikalstama veikla bei yra seksualiai išnaudojami, duomenys rodo, kad aukų skaičius auga. Prekyba žmonėmis laikoma šiuolaikinės vergovės forma, tai šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Turbūt nedažnai susimąstome, kad ir šalia mūsų gali būti nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, tik bijančių apie tai kalbėti, ir kad nekaltas skelbimas socialiniuose tinkluose, informuojantis, jog ieškomos merginos nuo 18-os metų dirbti nesudėtingą ir gerai apmokamą darbą internetu, gali slėpti nusikaltėlius, siekiančius pasipelnyti iš prekybos žmonėmis.
Kovo 1 d. Birštone vykusio seminaro „Link harmonizuotos kovos su prekyba žmonėmis mechanizmo Baltijos jūros regione: prekybos žmonėmis aukų nustatymas, pagalba joms ir žiniasklaidos vaidmuo“ metu buvo aptarta, kaip atpažinti nukentėjusius nuo prekybos žmonėmis, kaip padėti aukoms ir koks savivaldybių vaidmuo šioje kovoje. Seminare dalyvavo Utenos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Jovita Strazdienė, vyresnysis specialistas Mindaugas Brazauskas ir Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktorė Danguolė Mačionytė.
Kas yra prekyba žmonėmis ir kaip tai pastebėti
Prekyba žmonėmis yra sudėtingas tarptautinis nusikaltimas, kurio pasekmės savivaldybių bendruomenėms yra specifinės. Verbavimas ir išnaudojimas gali vykti savivaldybių gatvėse ir seniūnijose, moterys ir vyrai gali būti seksualiai išnaudojami vietos baruose, įmonėse ir viebučiuose. Nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis priverstiniam darbui asmenų galima rasti tarp privačių namų darbuotojų, valytojų viešojo administravimo institucijose ir įstaigose, mokyklose ir parduotuvėse, restoranuose, greito maisto užkandinėse. Prekyba žmonėmis – tai žmogaus pardavimas, pirkimas, perleidimas arba kitoks įgijimas, verbavimas, gabenimas ir laikymas nelaisvėje siekiant jį išnaudoti ir palenkus asmens valią.
Klaidingai galvojama, kad nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis nori garsiai ir viešai apie tai kalbėti, kad tik ir laukia progos nubausti kaltininkus. Naivu tikėtis, jog nukentėjusieji ateis ir paprašys pagalbos. Dažniausiai žmonės kreipiasi su visai kitomis bėdomis ir atsitiktinai išaiškėja, kad asmuo yra tapęs prekybos žmonėmis auka. Prekybos žmonėmis aukos linkusios tai slėpti dėl įvairių priežasčių, viena jų – kaltės ir gėdos jausmai: dažnu atveju visuomenė smerkia auką, ne nusikaltėlį. „Pati kalta, juk taip norėjo į tą Ispaniją“, „Ko tikėjosi vaikščiodama su tokiais trumpais sijonais“, „Jis ir pats ne šventasis buvo, tegul nesiskundžia čia dabar“ – girdėtos frazės, tiesa? Lietuviai iš kitų ES valstybių, kaip parodė tyrimai, skiriasi tuo, kad bet kokio nuskaltimo atveju arba kaltina tik auką, arba skatina ją prisiimti bent dalį kaltės. Taip pat nukentėjusieji gali bijoti, kad nusikaltėliai pakenks jiems arba šeimai, o galiausiai, nori kuo greičiau viską užmiršti. Todėl visuomenės pareiga yra atidžiai žiūrėti, klausytis ir reaguoti į kiekvieną galimą prekybos žmonėmis atvejį. Geriau veikti ir suklysti, nei nedaryti nieko.
Į ką žiūrėti? Specialistai pasakytų, kad į viską, kas neįprasta. Siekiant padėti savivaldybėms kovoti su šia problema, Baltijos jūros valstybių taryba ir Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerija parengė informacinį leidinį „Gairės savivaldybėms: kovos su prekyba žmonėmis stiprinimas savivaldybėse“. Leidinio viršelyje raudoname fone pavaizduota mėlyna kriaušė – signalas, kad kažkas ne taip. Prieš kurį laiką spaudoje pasklido istorija apie stiuardesę, kuri atkreipė dėmesį, kad lėktuve šalia prabangiai apsirengusio vyro sėdi skurdžius drabužius dėvinti mergaitė. Stiuardesei tai pasirodė neįprasta ir įtartina, ji norėjo pakalbinti mergaitę, tačiau vyras teigė, kad jo pakeleivė labai nedrąsi, todėl nebendrauja su svetimais. Stiuardesė palaukė, kol mergaitė eis į tualetą, tada padavė jai popieriaus lapą ir rašiklį ir paprašė parašyti, jei kas nors yra ne taip. Mergaitė užrašė: „Aš esu čia ne savo noru.“ Stiuardesė apie tai pranešė pilotui, šis susisiekė su oro uostu ir lėktuvui nusileidus galimo prekeivio žmonėmis jau laukė policija.
Socialinio tinklo facebook.com įvairiose grupėse, tarp jų ir grupėje „Utenos mamyčių turgelis“, pastaruoju metu sklinda skelbimas, siūlantis nesudėtingą ir gerai apmokamą darbą merginoms nuo 18-os metų. Skelbiama, kad darbo įrankis – kompiuteris ir internetas, darbo valandos laisvos. Dėl detalesnės informacijos siūloma kreiptis asmenine žinute. Labai panašaus turinio skelbimais ieškoma moterų, galinčių teikti seksualines paslaugas – nusirenginėti prieš kameras ir susitikinėti su klientais. Susisiekus su šio konkretaus skelbimo autore paaiškėja, kad kalba eina viso labo apie kosmetikos platinimą. Patikrinti nereikalauja daug pastangų, rezultatas – esame ramūs dėl pažeidžiamų asmenų saugumo.
Aukos portretas: pažeidžiamas ir vienišas žmogus
Kaip seminaro metu kalbėjo lektorės teisininkė, Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė ir LR vidaus reikalų ministerijos vyresnioji patarėja Reda Sirgedienė, kalbėdami apie prekybą žmonėmis kalbame apie žmones, kurie niekam nerūpi. „Ar kam nors rūpi sunkus paauglys? Ypač mažose bendruomenėse visi puikiai žino, kas vyksta šeimose, bet nesigilina į problemą, o nesprendžiamos problemos tik didėja. Arba gatvėje sėdintis elgeta? Dažniausiai skubame kuo greičiau nuo jų nusukti akis“, – kalbėjo lektorės. Jokių arba labai mažos pajamos, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, skurdi gyvenamoji aplinka, nesutarimai su artimaisiais, fizinės ligos, psichikos problemos, skolos, užsienio kalbų nemokėjimas, priklausymas engiamai, niekinamai ar neigiamai vertinamai socialinei, religinei, etninei ar kitokiai grupei – pagrindiniai rizikos veiksniai, dėl kurių asmuo gali būti įtrauktas į prekybos žmonėmis tinklą.
Rizikos veiksnius galima išskirti pagal lytį ir amžiaus grupę, priklausomai nuo šių kategorijų gali skirtis išnaudojimo tipas. Tyrimai rodo, kad 95 proc. merginų ir moterų parduodamos seksualiniam išnaudojimui, o 70 proc. vyrų dažniausiai išnaudojami priverstiniam darbui. Jeigu ieškoma aukos seksualiniam išnaudojimui, dažniausiai bus pasirinkta jauna, fiziškai sveika, daili moteris, nuolankaus būdo, neturinti nuolatinių pajamų, desperatiškai ieškanti pragyvenimo galimybių arba psichologiškai per silpna, kad pasipriešintų skriaudikui. Pasitaiko atvejų, kai seksualiniam išnaudojimui moteris parduoda jų vyrai. Vyresnio amžiaus moteris gali būti parduota priverstiniam darbui arba elgetavimui. Pastaruoju atveju būtų pasirinkta moteris su matomais negalios, silpnos sveikatos požymiais, kelianti užuojautą. Elgetavimui gali būti išnaudojami ir vyrai. Priverstiniam darbui parduodami fiziškai stiprūs vyrai, papildomi rizikos veiksniai – užsienio kalbos nemokėjimas, dokumentų praradimas (dažnu atveju prekeiviai asmens dokumentus atima).
Bene lengviausia į prekybą žmonėmis įtraukti vaikus, nes dėl jauno amžiaus, mažos gyvenimiškos patirties jais lengva manipuliuoti. Rizikos tapti prekybos žmonėmis auka veiksniai vaikui yra tokie: nelanko mokyklos, blogi mokymosi rezultatai, neturi jokios profesijos, gyvena skurdžioje aplinkoje arba yra iš vaikų globos institucijos, anksčiau patyrė smurtą ar seksualinę prievartą, neturi draugų, yra nemylimas, turi psichinės ar fizinės sveikatos problemų. Jei jūsų aplinkoje esantis vaikas pabėga iš namų, o grįžęs negali paaiškinti, kur buvo, turi brangių daiktų ar turto, bet negali paaiškinti, kur juos įgijo, turi žymiai vyresnį suaugusį draugą, su kuriuo bendrauja susitikęs arba telekomunikacijos priemonėmis, yra pagrindas sunerimti, kad vaikas gali būti prekybos žmonėmis auka.
Natūralu, kad į prekybą žmonėmis daug dažniau įtraukiami socialinės rizikos šeimų vaikai nei augantys saugioje ir globojančioje aplinkoje. Pažymėtina, kad vaikai gali būti pasitelkiami vagystėms, kitų aukų priežiūrai. Pvz., vaikai gana dažnai siunčiami stebėti į prekybos žmonėmis tinklą įtrauktų elgetauti verčiamų asmenų, kad šie nepabėgtų ir nepasisavintų surinktų pinigų.
Utenoje vykdomos prevencinės priemonės
2016 m. Utenos rajono savivaldybės mero potvarkiu sudaryta prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės koordinacinė darbo grupė, vadovaujama mero patarėjo Gintauto Petravičiaus. Kaip „Utenį“ informavo darbo grupei priklausanti Utenos r. sav. Viešosios tvarkos skyriaus vedėja J. Strazdienė, grupė vykdo įvairias prevencines priemones ir bendradarbiauja su rajone veikiančiomis socialinę pagalbą teikiančiomis organizacijomis. Švietimo ir kitoms įstaigoms dalinami lankstinukai bei plakatai su informacija, yra įvykę keli informaciniai renginiai.
J. Strazdienė informavo, kad Utenoje nėra fiksuota nei prekybos žmonėmis, nei išnaudojamo darbo atvejų. Nepaisant to, pasak pašnekovės, kalbėti apie prekybą žmonėmis būtina – tai svarbi tema, o nukentėjusiųjų skaičius vis auga, tad labai svarbu, kad žmonės gebėtų atpažinti nukentėjusįjį ir suteikti jam reikalingą pagalbą.
Uteniškiai, nukentėję nuo prekybos žmonėmis, gali kreiptis į Utenos rajono savivaldybės socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių, į Utenos vyrų krizių centrą, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centrą. Nukentėjusiems bus suteikta visa reikalinga pagalba – apgyvendinimo paslaugos, nemokama teisinė pagalba, psichologinė pagalba, dokumentų pagaminimo paslaugos. Nukentėjusiems garantuojamas konfidencialumas.
Nepaprastai svarbu, kad nukentėjusieji suprastų, jog jie nėra kalti dėl to, kas įvyko, niekas jų neteis ir nekaltins, tad nereikia bijoti kreiptis pagalbos. O bendruomenės nariai turėtų atidžiau žvalgytis ir klausytis, kad gebėtų pastebėti aukas ir užkirsti kelią naujiems prekybos žmonėmis atvejams.
