Projektas "Paribio istorijos"

Priklausomybė nuo interneto – nematoma, bet labai pavojinga

 

Vytautas KAZELA

Ištuštėjusios vaikų žaidimų aikštelės, krepšinio šalies vaikų nematyti netgi krepšinio aikštelėse. Iš mokyklų grįžtantys moksleiviai tarsi su skafandrais – panirę kompiuteriuose, naršantys arba net eidami per perėjas rašantys žinutes. Pažinojau 22 metų jaunuolį, kuris prie kompiuterio galėdavo praleisti 2–3 paras. Tik kompiuteris, energiniai gėrimai ir bulvių traškučiai. Po tokių „daugiadienių“ jaunas vyras atrodydavo klaikiai – apšepęs, išblyškęs kaip vaiduoklis, dvokiantis prakaitu. Sunkiai „įsirašantis“ į realybę. Fiziniai priklausomybės nuo kompiuterio ligos simptomai: sausos akys, galvos skausmas, sutrikęs miegas, krintantis svoris, nugaros skausmai.

Problema egzistuoja, bet ji yra tarsi nematoma. Bandžiau pasiaiškinti, kiek Lietuvoje yra žmonių, priklausomų nuo kompiuterių ir telefonų. Tarsi į sieną. Lengviau suskaičiuoti narkomanus, alkoholikus, lošėjus. O čia – juoda bauginanti tuštuma. Nėra jokių skaičių, jokių procentų.

Vaiko teisių apsaugos Mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Auksė Stankevičienė sakė, kad nuo mobiliosios komandos įkūrimo pasitaikė tik vienas kompiuterinės priklausomybės atvejis. Dažniausiai vaikai ir paaugliai įsitraukia į kompiuterinius žaidimus stresinio periodo metu: įtempti mokslai, barniai namuose, tėvų skyrybos, patyčios mokykloje ar kieme, kai jaučiasi tėvų nesuprasti ar atstumti, nesiseka užmegzti artimų santykių su bendraamžiais, išgyvena nelaimingą meilę.

Trijuose šalies didmiesčiuose BTA draudimo 2018 metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad 20 proc. pėsčiųjų perėjose naršo mobiliajame, klausosi įrašų per ausines ar bent jau laiko telefoną rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu visą dėmesį sutelkti į jį.

Psichologė Edita Pakalnienė sako, kad priklausomybių pasaulyje yra daug ir didžioji dalis žmonių yra nuo ko nors priklausomi. „Mes turime ieškoti aukso vidurio tarp laisvės ir priklausomybės. Ta tikroji priklausomybė kenkia ne tik pačiam žmogui, jo sveikatai, bet ir visai jo aplinkai – šeimoje blogėja tarpusavio santykiai, darbo kokybė. Mano įsivaizdavimu, žmogus turi turėti malonių veiklų sąrašą, o ne vieną ar dvi veiklas. Praradus tą vienintelį malonumą, žmogų apninka nerimas, jis blogai jaučiasi. Kompiuterinė priklausomybė apima labai didelę žmonių grupę – nuo kūdikių iki senelių. Mamos, auginančios vaikus, pastebi, kad kūdikiai jau dabar veržiasi prie kompiuterio, nes taip daro jų vyresnieji broliai ar sesės, o kartais net ir tėvai“, – kalbėjo psichologė.

 Jau dabar pradedama kalbėti, kad kompiuteriai pakeičia žmogaus DNR ir jau gimęs kūdikis turi tą potraukį. Baisiausia, kad dingsta normalus žmogiškas bendravimas. Serotoninas – laimės hormonas gaminamas tik tiesiogiai bendraujant – apsikabinant, prisiliečiant. Šis hormonas dalyvauja atliekant daugelį funkcijų: leidžia miegoti, kontroliuoja virškinimą bei reguliuoja nuotaiką. Serotoninas yra svarbus, kad būtume geros nuotaikos, t. y. kad būtume laimingi. Yra ir kitas hormonas – oksitocinas. Šis hormonas dalyvauja smegenų procesuose, kai mes patiriame meilę, intymumą, pasitikėjimą, draugystę, socialinius ryšius. Žmonėms yra būdingas socialinių ryšių poreikis, siekiant būti laimingiems. Kuo santykiai artimesni ir stipresni, tuo jie svarbesni. Ilgalaikiai mylimųjų, giminaičių ir artimų draugų ryšiai žmones paprastai padaro laimingus. Oksitacinas iš dalies atsako už tai. Kompiuteris, telefonas yra tik prietaisai, kurie negali pakeisti žmogaus.

Vaikai ir išmaniosios technologijos

Ir vis dėlto svarbiausia yra vaikai. Kokie užaugs jie – tokia bus ir mūsų valstybės ateitis. Mintimis apie vaikus ir išmaniąsias technologijas dalijasi Utenos švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Dalia Laurinavičienė.

Šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai padeda mums gyventi lengviau ir įdomiau. Jie leidžia palaikyti ryšį su artimaisiais, draugais, laisvai dalytis įspūdžiais, suteikia mums galimybę lavintis ir kasdien išmokti ko nors naujo. Deja, šių prietaisų naudojimas ne visuomet naudingas. Ypač tada, kai kalbame apie vaikus.

Tėvai, mokytojai, psichologai nerimauja, kad vis daugiau vaikų pasineria į virtualųjį pasaulį, nesuprasdami apie galimas grėsmes. Stebime šiek tiek bauginančią situaciją, kai 1–2 metų vaikai žaidžia planšete ar telefonu. Ajovos universiteto tyrėjų atlikto tyrimo duomenimis, 7 iš 10 tėvų leidžia savo vaikams žaisti su šiais įrenginiais labai ankstyvame amžiuje. Pasak profesoriaus psichiatro Gary Small, naujosios technologijos yra nuostabios tuo, kad jos suteikia galimybę visuomet veikti kažką naujo, todėl labai sunku nuo jų atsiriboti. Išmanusis telefonas ar kompiuteris vaikams leidžia gauti viską vienu mygtuko paspaudimu. Dėl to taip greitai vaikai tampa priklausomais vartotojais.

Elektroniniai prietaisai atitraukia vaiko dėmesį nuo mokymosi veiklos. Pernelyg dažnai jais naudojantis mažėja vaikų kūrybiškumas ir vaizduotė, blogėja bendravimo įgūdžiai. Normalūs bendravimo įgūdžiai yra būtini vaiko sėkmei. Deja, kai mes bendraujame internetu, negalime išgirsti intonacijos asmens, su kuriuo kalbame, nematome jo kūno kalbos, veido išraiškos, negalime jausti kito asmens nuotaikos pokyčių. O juk visi šie įgūdžiai sudaro pagrindą normaliems tarpasmeniniams santykiams. Vaikai, turėdami neribotą prieigą prie technologijų, pamiršta realaus gyvenimo komunikaciją ir neišvysto pagrindinių bendravimo įgūdžių. Juk bendravimas vyksta ne tik žodžiais. Internetiniai žaidimai, kuriuose yra matoma agresija ir smurtas, gali paskatinti vaikus galvoti, kad smurtinis elgesys yra normalus būdas problemoms spręsti ar siekiant laimėti. Didelį pavojų kelia ir internetinės patyčios, kurios per medijas paskleidžiamos labai greitai ir yra sunkiai kontroliuojamos.

 2017–2018 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“, kuriame dalyvavo apie 1200 šeimų, auginančių pusantrų – penkerių metų amžiaus vaikus, rezultatai vienareikšmiškai patvirtina užsienio tyrėjų rezultatus, jog mažų vaikų buvimas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, t. y. trumpesne miego trukme, dažnesniais somatiniais skundais, nesveiko maisto vartojimu, didesnėmis elgesio ir emocijų problemomis.

Vis dėlto turėtume kalbėti ir apie išmaniųjų technologijų naudą vaikams, kai jomis naudojamasi atsižvelgiant į vaiko amžių, raidą, individualius poreikius ir medijų turinį. Vaikų mėgstamiausi žaidimai dažnai nėra paprasti. Juos įvaldyti ir suprasti reikia laiko. Žaidimai reikalauja mokymosi iš klaidų, didelio susikaupimo, nusivylimo įveikimo ir bendradarbiavimo su draugais. Žaisdami kompiuteriu vaikai išmoksta anglų kalbos žodžius lengviau nei skaitydami vadovėlį. Svarbu, kad naudojamas turinys atitiktų vaiko amžių. Pvz., mažiems vaikams skirtose programose ne tik nėra smurtinio turinio, bet ir būdingas lėtesnis veiksmas, vaikai nėra pernelyg stimuliuojami ir gali valingai sutelkti dėmesį į įvykius ir vaizdus.

Bendravimas internetu yra didelė šiuolaikinių paauglių gyvenimo dalis. Šiek tiek nedrąsūs, socialiai uždaresni paaugliai socialiniuose tinkluose geba lengviau megzti ryšius ir rasti bendraminčių. Bendraudami internetu jie gali rinktis, su kuo ir kada kalbėti, turi laiko apgalvoti rašomas žinutes ir taip gali kontroliuoti sąveikas su aplinkiniais. Iš dalies internetas palengvina vienišių bendravimą, išmoko pateikti save kitiems, padeda atsiverti. Pavojus kyla tada, kai internetas tampa vieninteliu draugu ir vienintele vaiką dominančia veikla. Mažų vaikų IT prietaisų naudojimas turėtų būti griežtai kontroliuojamas, o vyresniems vaikams tėvai, mokytojai, ugdymo įstaigų specialistai turėtų laiku ir suprantamai paaiškinti apie šių technologijų pavojus bei nurodyti, kokiais atvejais vaikas turėtų kreiptis pagalbos, kai susiduria su nesaugia informacija.

Svarbu sutarti su vaiku, kiek laiko per dieną jis gali praleisti prie kompiuterio. Galima turėti užrašų knygutę, kur kiekvienas vaikas galėtų užsirašyti, kiek laiko praleido prie ekrano ir ką nuveikė. Mažiems vaikams galima pasitelkti laikmatį ar smėlio laikrodį. Jau su ikimokyklinio amžiaus vaikais reikėtų kalbėti apie jų dienotvarkę, kas turi būti padaryta pirmiausiai, kas vėliau ir kas galiausiai. Tai gali būti pritaikoma ir vaikui naudojantis kompiuteriu. Pirmiausiai internetas turėtų būti skirtas namų darbams ar su mokymusi susijusios informacijos ieškojimui, o vėliau – žaidimams ir kitoms pramogoms. Norint apsaugoti vaiką nuo per ilgo buvimo virtualiame pasaulyje, svarbu parodyti jam, kad išjungus kompiuterį taip pat galima rasti smagių veiklų. Tai gali būti stalo žaidimai, įvairios sporto veiklos, šeimos išvykos į gamtą, įvairių kultūrinių renginių lankymas ir pan. Ne mažiau svarbu stebėti ir savo įpročius. Jei grįžę namo tėvai pirmiausia sėda prie kompiuterio ar nepaleidžia iš rankų telefono, tą patį darys ir vaikai. Vaikai stebi tėvų elgesį ir išmoksta įvairių (ne tik pageidautinų) elgesio būdų, kuriuos vėliau keisti būna gana sudėtinga.