Projektas "Paribio istorijos"

Kūno kultas gali atvesti prie bulimijos ir anoreksijos

Rasa MILERYTĖ

Anoreksija ir bulimija – dažnai girdimi žodžiai, bet apie šių ligų specifiką kalbama mažai. Šiomis ligomis sirgusios moterys savo istorijose sako, kad tokios patirties nelinkėtų niekam. Ši liga matoma ne tik kūno formų pasikeitime, visų pirma ji paveikia psichiką.

Nervinė anoreksija – tai psichinis susirgimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį. Nervinė anoreksija pasireiškia patologiška baime pastorėti, nepasitenkinimu savo kūno išvaizda ir siekimu ją pagerinti badaujant, piktnaudžiaujant šlapimą varančiais, vidurius laisvinančiais, apetitą slopinančiais bei vėmimą skatinančiais vaistais ar mankštinantis iki išsekimo.

Statistiškai šis sutrikimas dažniausiai paveikia jaunas merginas ir moteris, tačiau susirgti gali ir vyrai. Liga dažnai kamuoja į depresiją linkusius asmenis, kurie kelia sau sunkiai įgyvendinamus tikslus, dėl ko liga kartojasi. Anoreksija sergantys asmenys nuolat domisi dietomis, slepia savo valgymo įpročius, tėvams ir draugams sako, įrodinėja, kad valgo normaliai.

Tai vienintelis iš psichinio pobūdžio sutrikimų, pasižymintis tokia galybe somatinių simptomų: virškinimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sutrikimais. Dėl organizmo išsekimo mažėja kūno temperatūra, lėtėja pulsas, gali prasidėti anemija. Mirštamumas nuo šios ligos sieki 20 procentų.

Dėl įsigalėjusio kūno kulto visuomenė lieknumą sieja su laimės, sėkmės, meilės, saugumo garantu. Siekdami nuo lieknumo neva priklausančio pasisekimo, žmonės susidomi iš pažiūros nekaltomis dietomis, kurios iš tiesų gali labai stipriai paveikti organizmą.

Pasak psichologų, siekis lygiuotis į primetamus išvaizdos standartus dažnai rodo gilesnes psichologines problemas, kurių šaknys – vaikystėje.

Dėl panašios priežasties susergama ir bulimija – sutrikimu, pasireiškiančiu pakartotiniais persivalgymo priepuoliais ir po jų sekančiu kompensaciniu elgesiu (dirbtinai sukeltas vėmimas, badavimas, dietos, intensyvus sportavimas ir pan.). Kaip ir sergant anoreksija, sergant bulimija žmogų kankina liguista baimė sustorėti, neadekvatus svorio vertinimas, o persivalgymo priepuolius keičia badavimo epizodai.

Pasak psichologų, dažniausiai bulimijos ir kitų mitybos sutrikimų varginami žmonės nesugeba valdyti emocijų, o valgymas yra emocijų išraiška, todėl dažniausiai žmonės persivalgo, kai supyksta, yra prislėgti, veikiami streso ar nerimo.

Pagrindiniai bulimijos rizikos veiksniai: menka savigarba, praeityje buvusi trauma ar priklausomybė, pagrindiniai gyvenimo pokyčiai, į išvaizdą orientuota profesija ar veikla. Tarp bulimiją patiriančių moterų nustatytas didesnis seksualinės prievartos atvejų dažnis. Bulimijos varginančių asmenų grupėje taip pat yra vidutiniškai daugiau asmenų, kurių tėvai turėjo priklausomybės narkotikams problemų ar psichologinių sutrikimų. Bulimijos išsivystymą dažnai paskatina streso būsenos ar pokyčiai, pavyzdžiui, fiziniai pokyčiai brendimo laikotarpiu, mokymosi aukštojoje mokykloje pradžia ar nutrūkę santykiai.

Šių ligų gydymas bus kur kas sėkmingesnis pasiryžus atsisakyti dietų. Taip pat gydant šias ligas rekomenduojama psichoterapija, ypatingai kognityvinė elgesio terapija. Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra kovoti su nesveika maitinimosi elgsena ir ją skatinančiomis nerealistinėmis, neigiamomis mintimis.