Parengė Rasa Milerytė
Iki balandžio 27 dienos Utenos rajono savivaldybė gavo 12662 vakcinos nuo COVID-19 dozes. Pirmąja vakcinos doze paskiepyta 25,7 proc. gyventojų, o antrąja – 10,9 proc. Tos dienos duomenimis, buvo paskiepyta didžioji dalis 65 m. ir vyresnių rajono gyventojų. Pagal paskiepytų pensinio amžiaus gyventojų procentą Utenos rajono savivaldybė buvo ketvirtoje vietoje Lietuvoje.
Utenos rajono savivaldybės administracija informuoja, kad uteniškiai, kaip ir žmonės visoje Lietuvoje, labiau linkę skiepytis „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, o į „AstraZeneca“ gamintojo vakciną žiūri kritiškai. Ypač toks nusistatymas jaučiamas tarp vyresnio amžiaus žmonių – jie bijo šalutinių poveikių, nors kalbama, kad kiti medikamentai daug dažniau sukelia kraujo krešulius. Tad nemažai žmonių atsisakė skiepytis „AstraZeneca“ vakcina. Tuo metu Utenos rajono savivaldybėje kaip tik buvo skiepijama tik dviem vakcinos rūšimis: „AstraZeneca“ ir „Pfizer-BioNTech“.
Norą skiepytis išreiškė ir bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai. Bendrojo lavinimo mokyklose iš viso mokosi 252 abiturientai, iš jų – 149 pareiškė norą skiepytis. Skiepijosi ir mokytojai. Pradinėse mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose beveik visi darbuotojai, kurie norėjo ir galėjo, jau yra paskiepyti dviem vakcinos dozėmis.
Rekordinė paskiepytųjų diena Utenos rajono savivaldybėje – balandžio 15-oji. Tądien buvo paskiepyti 682 asmenys. Skaičiuojama, kad per savaitę Utenoje būtų galima paskiepyti apie 3000 asmenų, tačiau gaunamų vakcinų skaičius daug mažesnis.
Tikslaus plano, iki kada bus paskiepyta didžioji dalis Utenos rajono gyventojų, kol kas nėra. Viskas priklauso nuo to, kiek vakcinos dozių bus gaunama ir kada. LR Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva užsibrėžia tikslą paskiepyti apie 70 proc. gyventojų vakcina nuo COVID-19 iki liepos 6-osios, Valstybės dienos. Atsižvelgiant į šiuo metu Utenos rajono savivaldybei skiriamą vakcinų kiekį, toks planas įmanomas, tačiau prognozuoti sunku.
Utenoje kovojant su karantino pasekmėmis įgyvendinamas įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos planas dėl ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo, kurio metu siekiama stiprinti visuomenės psichologinę gerovę. Daugiau nei pusės asmenų, kuriems buvo suteiktos paslaugos, amžius – nuo 18 iki 44 metų, 37,7 proc. – nuo 45 iki 64 metų amžiaus, 1,1 proc. paslaugų gavėjų buvo jaunesni nei 18 m., o 4 proc. – 65 m. ir vyresni.
112 asmenų kreipėsi dėl patiriamo streso, kurio pagrindinės priežastys buvo šios: tarpasmeniniai konfliktai (36,6 proc.), darbo praradimas, finansinės problemos (11,6 proc.), netektys (11,6 proc.), kitos (savęs pažinimas, nerimas, įkyrios mintys, pasitikėjimo savimi stoka, vaiko liga, savišvietos ir savikontrolės tikslais) – 40,2 proc.
10 asmenų kreipėsi dėl vienišumo jausmo, vaikų auklėjimo sunkumų, priklausomybės, dar 14 – dėl įvairių kitų priežasčių.
Vaikų psichologė Dalia Laurinavičienė, dirbanti Utenos švietimo centro pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, pastebėjo, kad pandemija atnešė daug nežinios, nesaugumo, socialinės izoliacijos ir tai neabejotinai paveikė tiek vaikus, tiek suaugusius. Padaugėjo besikreipiančių pagalbos į psichologus, todėl yra juntamas ir specialistų trūkumas. Dažniau buvo kreipiamasi pagalbos dėl pablogėjusios emocinės savijautos: nerimo, liūdesio, vienišumo, suicidinių minčių ir savęs žalojimo ar po patirto smurto artimoje aplinkoje.
Karantinas turėjo įtakos ir vaikų bei tėvų santykiams. „Tėvai, kurie dirbo iš namų, atostogavo ar buvo prastovose, turėjo didesnę galimybę suteikti pagalbą vaikams, daugiau bendrauti, pastebėti problemas ir tai galėjo atsiliepti teigiamai, – pabrėžė vaikų psichologė. – Tėvų įsitraukimas vaikų nuotolinio ugdymo metu buvo svarbiausias vaikų mokymosi sėkmės veiksnys. Tačiau, kita vertus, ilgas visų šeimos narių buvimas vienoje erdvėje galėjo atsiliepti ir neigiamai. Ypač toms šeimoms, kurios gyvena nedideliuose būstuose.“
Psichologė Agnė Vaiciukevičienė pritaria, kad didžiausias pokytis uteniškių psichinei sveikatai buvo jaučiamas pirmojo karantino metu. Žmonės buvo sunerimę, bijojo nežinomybės, o ir suvaržymai buvo daug griežtesni.
A. Vaiciukevičienė, dirbanti su įvairaus amžiaus žmonėmis, sako, kad išskirti vieną grupę, kurią pandemija paveikė labiausiai, negalėtų. Paaugliai susidūrė ne tik su nežinomybės ir bendravimo stygiaus problema, bet ir su priklausomybe nuo kompiuterių. Besikreipiančių dėl šios problemos itin padaugėjo. Nors buvo manyta, kad karantinas sunkiausiai paveiks senjorus, bet pastaruosius, kurie turėjo artimą žmogų ar šeimą ir nesijautė vieniši, pandemija paveikė mažiau. Tam įtakos galėjo turėti pajamų šaltinio nepraradimas ir nepasikeitęs gyvenimo būdas, paskelbus ekstremalią situaciją. Didesnius psichologinius sunkumus išgyveno asmenys, netekę darbo, taip pat vieniši asmenys. „Sakyti, kad vieną ar kitą grupę pandemija paveikė labiau, o kitą mažiau – negalima, nes kiekvieną iš jų paveikė skirtingai“, – teigė psichologė.
Pirmojo karantino metu psichologine pagalba žmonėms buvo sunkiau pasinaudoti, nes buvo teikiamos tik nuotolinės konsultacijos. Ne visi turėjo technines galimybes, nors norėjo jomis naudotis, o kai kurie vyresni žmonės sunkiai prisitaiko prie technologijų ir naujovių, todėl buvo nusiteikę priešiškai. Dėl šių priežasčių ne visi galėjo sulaukti reikiamos psichologinės pagalbos. Antrojo karantino metu psichologams jau buvo leista teikti kontaktines konsultacijas.
2020 metais nuo rugsėjo iki gruodžio psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos suteiktos 167 asmenims.
