Išanalizavę, ką, kaip rodo „Kantar“ tyrimai, dažniausiai valgo šalies gyventojai, mitybos specialistai turi pastabų: per daug valgoma mėsos bei jos produktų ir nepakankamai vaisių, daržovių bei žuvų. Laikantis mitybos ekspertų rekomendacijų, patariama, kad didžiąją dalį mitybos sudarytų augaliniai produktai: grūdinės kilmės gaminiai – duona, košės, makaronai, kruopos; taip pat daržovės, vaisiai ir uogos. Šalies gyventojų mityboje dominuoja gyvūninės kilmės produktai – mėsa, jos gaminiai, kiaušiniai, sviestas, sūris, o vaisių ir daržovių valgoma per mažai.
Pakankamai daržovių ir vaisių valgo 50 proc. gyventojų
Mitybos ekspertai daržovių ir vaisių kasdien kiekvienam pataria suvalgyti po penkias porcijas, t. y. iki pusės kilogramo, didesnė jų dalis turėtų būti daržovės. „Kantar“ tyrimo duomenys rodo, kad šios rekomendacijos kasdien laikosi tik kas antras Lietuvos gyventojas.
„Kaip matome iš tyrimo, tik 50 proc. gyventojų daržovių ir vaisių valgo pakankamai, o net kas dešimtas valgo ne dažniau kaip kartą per mėnesį, nors daržovių turėtų būti patiekiama kone kiekvieno valgio metu. Taip negaunama skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralų. Svarbu bent du tris kartus per savaitę valgyti ir ankštinių daržovių, kurios yra turtingas augalinių baltymų šaltinis, o štai kone kasdien ant stalo atsiduriančios mėsos ir ypač jos rūkytų produktų taip dažnai valgyti nederėtų“, – sakė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro mitybos specialistė Urtė Dičmonaitė.
Grūdų produktų vartojama daugiau
„Kantar“ tyrimas rodo, kad lietuvių racione neapsieinama be duonos: ją kone kasdien valgo per 70 proc. (pusė – kasdien), tik vienetai jos nevartoja apskritai. Tiesa, pusė gyventojų vartoja ir baltos duonos gaminius. Grūdų dribsnius košėms bent sykį per savaitę valgo beveik trečdalis gyventojų (30,8 proc.). Dažnas patiekalas ant šalies gyventojų stalo būna ir iš makaronų.
„Grūdinių produktų vartojimas, kaip rodo duomenys, kiek geresnis, tačiau svarbu nepamiršti, kad vertingiausi yra viso grūdo gaminiai, kurie turi daugiau skaidulinių medžiagų ir mineralų. Skaidulinės medžiagos palaiko sklandų virškinimą, normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje ir mažina padidėjusį gliukozės lygį. Viso grūdo produktus galime atpažinti ir iš tamsesnės, rudesnės spalvos; tokie grūdai vertingesni ir kalbant apie košes“, – sakė mitybos specialistė.
Žuvis negauna deramos vietos racione
Bene prasčiausiai iš svarbių sveikatai produktų valgoma žuvis. Kas penktas gyventojas žuvų ragauja vos kartą per mėnesį ar rečiau, nors dietologai pataria žuvų produktus valgyti bent 2–3 kartus per savaitę. Pastarosios rekomendacijos laikosi tik daugiau nei trečdalis gyventojų (38,4 proc.).
„Žuvų gyventojai suvartoja gerokai per mažai. Riebios žuvys, tokios kaip lašiša, upėtakis, skumbrė, silkė, turi daug omega-3 riebalų rūgščių, kurios gali padėti sumažinti cholesterolio lygį bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką, taip pat svarbios depresijos prevencijai“, – sakė U. Dičmonaitė.
Dominuoja gyvūninės kilmės mityba
„Kyla klausimas, tai kas gi vyrauja ant lietuvių stalo, jei vaisių ir daržovių, žuvų, rauginto pieno produktų suvalgome nepakankamai. Pastebime, kad gana didelis mėsos ir gyvūninės kilmės produktų vartojimas – mažiausiai kartą ar triskart per savaitę valgoma mėsos ir paukštienos produktų, kiaušinių. Šie produktai nedaug nusileidžia vaisiams ir daržovėms. Rūkyti gaminiai, virta dešra, sviestas, fermentinis sūris – šie produktai buvo minimi tarp vartojamų dažniausiai“, – sakė Justina Dundulytė, „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė.
Mėgsta pasilepinti sausainiais
Rinkos tyrimų ekspertė taip pat atkreipė dėmesį, jog tarp kasdienių produktų buvo dažnai minėtas ir cukrus. Jį kasdien nurodė vartojantys beveik 4 iš 10 gyventojų, bent sykį ar kelis per savaitę jį vartoja du trečdaliai gyventojų.
Daugiau nei trečdalis žmonių, „Kantar“ tyrimo duomenimis, ne mažiau kaip kartą ar keliskart per savaitę pasilepina ir sausainiais bei saldainiais.
„Renkantis pyragus, sausainius, tortus ar kitus konditerijos gaminius vertėtų atkreipti dėmesį į sudėtį, vengti palmių ar kokosų riebalų, kurie turi nemažai sočiųjų riebalų rūgščių. Taip pat hidrintų riebalų, nes jie didina blogojo cholesterolio kiekį, o tai nepalanku širdžiai. Patartina dažniau rinktis maisto produktus, kurie yra ženklinti „Rakto skylutės“ simboliu. Šiuo simboliu ženklintos maisto prekės turi mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų ir daugiau skaidulinių medžiagų, – sakė U. Dičmonaitė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro mitybos specialistė.
Amžius ir lytis bei pajamos veikia mitybos įpročius
„Kantar“ duomenys rodo, jog su amžiumi imama valgyti šiek tiek sveikiau.
„Vyresni žmonės valgo mažiau cukraus, užkandžių, pusfabrikačių, paruoštukų. Galbūt dėl išminties ir sveikatos sumetimų, o gal ir su amžiumi atsiranda daugiau laiko pasigaminti maisto namuose. Be to, šią tendenciją gali veikti ir dalies šios grupės žmonių sumažėjusios pajamos, pasitraukus iš darbo rinkos“, – sako J. Dundulytė.
Mažesnės pajamos taip pat susijusios ir su retesniu tokių produktų kaip sviestas, mėsa, paukštiena, žuvis, daržovės ir vaisiai, sūris vartojimu.
„Minėti produktai gali būti rečiau vartojami dėl jų kainos, tačiau pastebime, kad mažesnių pajamų grupėje gyventojai kaip tik daugiau nei kitos grupės vartoja ir pusfabrikačių, nors jie laikomi santykinai brangesniais produktais, taip pat tirpių sriubų, makaronų paruoštukų ir panašių gaminių“, – dėmesį atkreipė „Kantar“ ekspertė.
Skirtumų yra ir analizuojant vyrų bei moterų mitybą. Vyrai kone dešimtadaliu mažiau valgo vaisių ir daržovių, varškės, košių, bet daugiau nei moterys valgo baltos duonos, dešrų ir dešrelių, pusfabrikačių.
