Visuomenėje gausu mitų apie deginimąsi saulėje. Vieni tiki, kad
pasitepus apsauginiais kremais neįmanoma gražiai įdegti, kiti traukia
vitamino D kortą – juk reikia pabūti kuo ilgiau saulėje, kad organizmui
šio vitamino netrūktų. Deja, tačiau atsainus požiūris ir besaikis
deginimasis be jokios apsaugos yra smūgis tiek odos grožiui, tiek ir
sveikatai. Specialistai pateikia svarbiausias priežastis, kodėl karštą
dieną net einant į darbą verta pasitepti apsauginiu kremu.
Lietuvoje
kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, daugiausia –
moterims. Statistika rodo, jog Lietuvoje sergamumas šia liga tik didėja.
Būtent tiesioginiai saulės spinduliai ir besaikis deginimasis didina
riziką susirgti odos vėžiu, todėl saulės spindulių įtaka neretai jau
prilyginama rūkymo sukeliamai žalai.
„Eurovaistinės“ vaistininkė ir
vaistinės farmacinės veiklos vadovė Jovita Juodsnukytė sako, jog
melanomos rizika yra svarbiausia ir rimčiausia priežastis, kodėl
deginantis reikia naudoti apsauginius kremus. Ypač jei atostogaujate
pietų šalyse, kur saulė yra kur kas intensyvesnė nei Lietuvoje. „Svarbu
atsiminti ir tai, kad nudegimo poveikis yra ilgalaikis, melanoma gali
pasireikšti ir praėjus 10 ar 15 metų po rimto nudegimo. Todėl kiekvieną
sykį, gelbėjant paraudusią ir nudegusią odą, rizika ateityje išgirsti
skaudžią diagnozę tik didėja“, – sako vaistininkė.
Jei ligos
negąsdina, kita rimta priežastis saugoti odą yra tai, kad saulė ją labai
sparčiai sendina. Pasak J. Juodsnukytės, moterims, kurios ilgesnį laiką
nori išvengti raukšlių, kremus su SPF apsauga reikėtų naudoti visą
vasarą ir ne tik deginantis, bet ir kasdien vaikštant mieste ar
keliaujant į darbą. Visą vasarą veidui reikėtų naudoti didžiausią – SPF
50 – apsaugą užtikrinančias priemones.
Mitų galia
Vaistininkė
pažymi, kad nenaudoti kremų dažnai paskatina vis dar gajūs mitai.
Vienas labiausiai paplitusių – kad pasitepus kremu su SPS apsauga sunku
gražiai įdegti.
„Kremas su SPF saugo nuo nudegimo, tačiau oda vis
tiek įdega. Odai paruduoti reikia kiek daugiau laiko, nes įdegis
neprasideda nuo odos nudegimo, o žmogus įdega palaipsniui, gražiai,
saugiai ir neskausmingai“, – sako J. Juodsnukytė ir primena nesideginti
nuo 11 iki 15 val., nes tada saulė yra pati aktyviausia.
Specialistė
primena ir dar vieną svarbiausių kremo naudojimo taisyklių – bet kokią
apsauginę priemonę reikėtų atnaujinti kas 2–3 valandas, taip pat po
kiekvienų maudynių, sporto. Tokio kremo ar losjono, kuris saugotų nuo
saulės spindulių 24 val. per parą ar bent visą dieną, dar nėra.
SPF matematika
SPF
rodiklis yra vienas svarbiausių renkantis tinkamą apsauginį kremą ar
losjoną. Rudenį ir žiemą Lietuvoje užtenka kremo su SPF 15 apsauga,
vasarą kasdienė apsauga turi būti bent dvigubai didesnė.
„Šiltuoju
metų laiku veidą ir kūną reikėtų tepti kremu, užtikrinančiu SPF 30
apsaugą. Jeigu veidas turi pigmentinių dėmių, išryškėjusių kapiliarų ar
neseniai šalinote apgamus, veidą būtina tepti kremu su SPF 50 apsauga“, –
žiniomis dalijasi „Eurovaistinės“ vaistininkė ir primena nepamiršti
kremu apsaugoti ir kaklo, ausų.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir
vaikų odai – mažylių oda yra jautresnė, todėl šiltuoju metų laiku juos
taip pat reikia apsaugoti ne mažesniu nei SPF 50 kremu. Stipriausių SPF
50 priemonių taip pat reikia ir vykstant atostogauti į šiltus kraštus.
Ten stipriausią apsaugą reikia naudoti tiek veidui, tiek kūnui.
Renkantis
priemones nuo saulės, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į SPF skaičių, bet
ir į kremo sudėtį. Tiems, kurių oda labai jautri ar linkusi į alergiją,
reikėtų rinktis tokius kremus, kurių sudėtyje yra titano arba cinko.
„Kartais
dar manoma, kad kremai, tinkantys jautriai odai, nesusigeria ir išlieka
balti odos paviršiuje, tačiau šiuolaikinės technologijos pasistūmėjo į
priekį, todėl dėl baltų žymių ant odos ar drabužių jaudintis tikrai
nereikėtų, kremai įsiskverbs į odą nepalikdami jokių žymių ir
diskomforto nesukels“, – paaiškina „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Parengė Genovaitė ŠNUROVA