Mūsų gyvenimo spalvos

Veiksmų nelogiškumas

Vytautas Kazela

Štai ir priartėjo dar vienos pandeminės Velykos. Šeštadienį pats važiavau, galima sakyti, per visą Lietuvą ir mačiau keliuose policijos postus. Ir pats buvau keturis kartus patikrintas. Ir ką? Ir nieko. Prie visko pripranti. Netgi neerzina. Žmonės dirba savo darbą. Kelionė buvo ilga, todėl daug ką spėjau apgalvoti. Jei sugebėsime per Velykas apsieiti be balių ir kelionių pas draugus, trečios koronaviruso bangos nebus. Ir žinote, kam už tai turime būti dėkingi? Ogi daugelio nemėgstamiems Aurelijui Verygai ir Sauliui Skverneliui. Todėl, kad nepaskubėjo įvesti antrojo karantino. Jį buvo galima paskelbti ir mėnesiu vėliau, nes ilgalaikis karantinas irgi nėra gerai. Dabartinis tęsis iki gegužės, o tada jau saulė padarys savo darbą. Jau iš praeitų metų matome, kad vasarą virusas jei ir neišnyksta, tai bent jau gerokai prislopsta. Sakysite, kas mums iš to? Ateis ruduo, ir vėl pliūptels. Taip, bet mes turime mažiausiai pusę metų, kad pasiskiepytume. Kas dabar svarbiausia? Svarbiausia yra iki rudens paskiepyti kuo daugiau žmonių. Šiuo metu turime labai juokingus skaičius: pirmu skiepu paskiepyta 320 tūkstančių gyventojų (11 proc.), antru – šiek tiek daugiau nei pusantro šimto tūkstančių, arba niekingi 5 proc. Lietuvos gyventojų. Skiepijama pati jautriausia grupė – senjorai ir valdžia. Dėl ko jautriausia? Apie tai parašysiu vėliau. Nauda iš politikų skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina yra ta, kad kai kurie išdrįsta papasakoti tiesą, kaip jautėsi po vakcinacijos. Mano akyse paaugo Seimo pirmininkė papasakojusi, kad ir temperatūra kilo, ir kaulus laužė. Kita Seimo dama – Vilija Aleknaitė-Abramikienė, kurios įrašą socialiniuose tinkluose noriu pacituoti ištisai: „Na štai, praėjo kiek daugiau nei para po skiepo, tai jau galiu pasidalyti savo patyrimu. Kai kurie pažįstami dar vakar smalsavo apie vakcinos poveikį, todėl suprasdama juos dalinuosi įspūdžiais.

Tęsinį skaitykite „Utenyje“ 2021 03 31