Mūsų gyvenimo spalvos

Tiltai

Kažkaip pastaruoju laiku rašydamas apžvalgas daugiausia dėmesio skyriau trims įvykiams: viruso COVID-19 pandemijai, įvykiams Baltarusijoje ir nenumaldomai artėjantiems Seimo rinkimams. Šią apžvalgą nutariau skirti paprastų žmonių reikalams. Todėl dėliosiu ją iš mažyčių gabaliukų tarsi mūsų gyvenimo mozaiką. Praėjusį sekmadienį įvyko dešimtojo „Atokių stočių“ almanacho pristatymas. Suvažiavo rašytojai iš visos Lietuvos. Buvo tikrai neeilinis renginys. Dešimtuoju „Atokių stočių“ laureatu tapo Kaune gyvenantis poetas Tomas Vyšniauskas. Nusmelkė jauno ir talentingo kūrėjo gražus atsiliepimas ir padėka Utenai: „Ąsotis kupinas rytojaus raidžių. Viena kita karvė pakelėj. Prancūziška kavinė ant scenos. Spalvotas fontanas. Ir šaunūs žmonės, savo delnuose kantriai šildantys eilėraštį. Stebuklų kraštas toji Utena. Atokiau nuo centro, bet arti širdies tos stotys. Esu labai dėkingas už įvertinimą. Nežinau, ar esu vertas, bet stengsiuosi, kad būčiau. Ačiū!“

O ar mes patys galime taip pasakyti apie savo miestą? Amžinai mums kažkas negerai. Kažkas ne taip. Ar sugebame pasidžiaugti kito žmogaus sėkme, pavykusiu renginiu?

O ar mes patys galime taip pasakyti apie savo miestą? Amžinai mums kažkas negerai. Kažkas ne taip. Ar sugebame pasidžiaugti kito žmogaus sėkme, pavykusiu renginiu? Į galvą ateina išminčiaus žodžiai: „Šiais laikais mūsų pastatai didesni, bet bažnyčios mažesnės, platesni keliai, tačiau siauresni požiūriai. Mes išleidžiame daugiau, bet turime mažiau. Mes perkame daugiau, bet džiaugiamės mažiau. Mūsų namai didesni, bet šeimos mažesnės. Mes turime daugiau patogumų, bet mažiau laiko. Mūsų moksliniai laipsniai aukštesni, bet žodžiuose ir darbuose mažiau prasmės. Daugiau žinių ir institucijų, bet mažiau teisingumo. Geresnė medicina, bet mažiau sveikatos. Mes valgome ir geriame per daug, bet juokiamės per mažai. Vairuojam per greitai, skaitom per lėtai. Per retai meldžiamės ir per dažnai būname pikti. Kalbam per daug, mylime per mažai. Mes išmokome pragyventi, bet ne gyventi. Mes išvalėme orą, bet užteršėme sielą. Mes išmokome skubėti, bet nemokame laukti. Tai – didelių pelnų, bet lėkštų santykių laikai. Išpuošti ir patogūs mūsų namai, bet juose nėra šilumos. Mes padidinome turtus, bet sumažinome sielos vertybes. Tarp žmonių likę tiltai. Bet ar tie, kuriais saugiai pereisiu, ar tie, kurie įgrius?“

„Mes padidinome turtus, bet sumažinome sielos vertybes. Tarp žmonių likę tiltai. Bet ar tie, kuriais saugiai pereisiu, ar tie, kurie įgrius?“

Kultūra, literatūra bando tarp žmonių atstatyti tiltus. Sutvirtinti juos. Bet net tarp kultūros funkcionierių atsiranda vis daugiau sakančių, kad galbūt to visai nereikia. Sutaupytume du ar tris tūkstančius. Bet nereikia pamiršti, kad tie, kurie taupo kultūros ir švietimo sąskaita, daugiau išleidžia kalėjimams. Poezija kaip malda arba tikėjimas. Vieni be jos negali gyventi, kitiems – tai bereikalingas laiko gaišimas. Kodėl mes kalbėdami „Tėve mūsų“ nesakome, kad tai pasenusi malda, o juk jai daugiau nei du tūkstančiai metų? Ji lygiai taip pat veikė prieš tūkstantį metų, ji veikia ir dabar. Ir visai nereikia naujų raiškos priemonių. Aš visada mylėjau senus žmones, bet visada bėgau nuo piktų, pagiežingų, tulžingų žmonių.

Asmenims, įgijusiems daugiau kaip 40 metų pensijų socialinio draudimo stažo (šis reikalavimas palengva ilginamas) ir gavusiems išankstinę pensiją ne ilgiau kaip 3 metus, sukakus senatvės pensijos amžiui skiriamos ir mokamos nesumažintos senatvės pensijos.

Gera žinia neturintiems darbo vyresnio amžiaus žmonėms: du Seimo nariai pateikė įstatymo projektą, kad išeinantiems į išankstinę senatvės pensiją senatvės pensija būtų mažinama ne 0,4, o 0,32 procento už kiekvieną visą mėnesį, kai buvo gauta išankstinė pensija. Asmenims, įgijusiems daugiau kaip 40 metų pensijų socialinio draudimo stažo (šis reikalavimas palengva ilginamas) ir gavusiems išankstinę pensiją ne ilgiau kaip 3 metus, sukakus senatvės pensijos amžiui skiriamos ir mokamos nesumažintos senatvės pensijos. Ir vis dėlto negaliu išvengti COVID-19 temos. Praėjusią savaitę pasiektas absoliutus naujai užsikėtusių žmonių rekordas. 99 atvejai per vieną dieną. Kaip sako premjeras, tai gerokai per daug. Pandemijos lygis kyla visoje Europoje. Niekas nebenori gyventi karantino sąlygomis. Reikia suprasti, kad šiais metais gyvenimas negrįžtamai pasikeitė. Dabar jau galime skirstyti laiką į dvi dalis: gyvenimas iki viruso ir gyvenimas su juo. Kažkaip paskutiniu metu mumyse sumažėjo pagrįstos ir nepagrįstos baimės. Tačiau tai nereiškia, kad turime prarasti budrumą. Panagrinėkime rekordinės dienos statistiką. Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 78 asmenys. 17 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko. Registruoti 4 įvežtiniai atvejai: iš Estijos, Ukrainos, Italijos ir Didžiosios Britanijos.

Atkreipkime dėmesį į židinį Radviliškio ligoninėje. Praktiškai ligoninės darbas paralyžiuotas. Gerai, kad tai tik viena ligoninė Lietuvoje, o kas būtų, jei tokių ligoninių būtų dešimt ar penkiolika? Ir nustokime keikti medikus dėl pernelyg didelio atsargumo. Medikai irgi žmonės, jie taip pat gali užsikrėsti. Kam reikalingos ligoninės be gydytojų?

57 atvejai siejami su židiniais. 30 koronaviruso atvejų patvirtinti Radviliškio ligoninėje. Koronavirusas patvirtintas 27 pacientams (iš viso Radviliškio ligoninėje, praėjusios savaitės duomenimis, yra patvirtinti 38 COVID-19 ligos atvejai, iš kurių 28 yra pacientai ir 10 darbuotojų). Atkreipkime dėmesį į židinį Radviliškio ligoninėje. Praktiškai ligoninės darbas paralyžiuotas. Gerai, kad tai tik viena ligoninė Lietuvoje, o kas būtų, jei tokių ligoninių būtų dešimt ar penkiolika? Ir nustokime keikti medikus dėl pernelyg didelio atsargumo. Medikai irgi žmonės, jie taip pat gali užsikrėsti. Kam reikalingos ligoninės be gydytojų?Taip pat kaip ir policininkai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Raseinių rajone koronavirusu šiuo metu serga 43 asmenys. 27 atvejai yra siejami su protrūkiu Raseinių policijos komisariate. Būkime geranoriški medikų, policininkų, prekybininkų atžvilgiu. Kas bus, jei užsidarys prekybos centrai, teisėsaugos institucijos? Ką prisikviesime į pagalbą atsitikus nelaimei? Saugokime save ir kitus. Gal tik pusmetis liko iki vakcinos…