Mūsų gyvenimo spalvos

Svetimi batai

Vytautas Kazela

Po praeitos trečiadienio apžvalgos vienas žmogus paklausė: ar ne aš ta gyvatė, apie kurią rašei savo apžvalgos pabaigoje? Paklausė vienas, o pagalvojo, matyt, kur kas daugiau. Toks mano apžvalgų tikslas – priversti susimąstyti. Kažkas yra pasakęs, kad neprivaloma mokytis iš svetimų klaidų, tačiau privalu mokytis bent iš savų. Kita vertus, kaip iš jų pasimokysime, jei nesugebame jų pripažinti? Ne ligos mus žudo, o mūsų neapykanta ir pavydas. Kai man sakydavo: „nusiramink, tai – sovietinis palikimas“, aš juokdavausi. Deja. Dabar turiu pripažinti, kad tai buvo tiesa. Ir baisiausia yra tai, kad Mozė savo tautą vedžiojo po dykumą 40 metų, o mums reikės dvigubai ilgiau.

Yra geras pasakymas: tu neavėjai jo batų, kad galėtum jį teisti. Kuo čia dėti batai?

Tęsinį skaitykite 2019 11 20 „Utenyje“