Karantino sąlygos švelninamos. Bet tai visai nereiškia, kad kažkas pasikeitė ar apsikrėtimo rizika sumažėjo. Turėjome mėnesį laiko, kad išmoktume gyventi pasikeitusiomis sąlygomis. Didžioji dalis išmoko, tačiau yra ir tokių, kurie greičiau mirs, užkrės kitus, bet vis tiek nesilaikys nurodymų. Antrąją šv. Velykų dieną išvažiavau pasivažinėti į netoli Kuktiškių esančius miškus. Ten dauguma sodybų, ypač gražiose vietose, priklauso miestiečiams. Prie kiekvienos sodybos po kelis automobilius. Ant batuto vaikai šokinėja, su kamuoliu žaidžia. O štai ką papasakojo Vilniaus prestižiniame rajone gyvenantis Liudvikas Jakimavičius: „Išėjau į balkoną. Prie gretimo namo kieme vaikų žaidimų aikštelė. Suskaičiavau, dūksta devyni vaikai. Trys mileniumo kartos motinos arba auklės be kaukių sėdi ant suoliuko, balbatuoja mobiliaisiais. Išeina dar vienas tėvas su keturmečiu sūnum ir paleidžia į gaują. Neišlaikė nervai ir ėmiau rėkti pro balkoną, kaip niekados nesu rėkęs: „Debilai, susirinkit savo vaikus ir varykit namo.“ Atsigręžė, žiūri kaip į senieną, idiotą. Sakau, nesprogdinkit akių, nes tuoj pat skambinu policijai. Kažką jaunas tėvelis sumurmėjo, pažiūrėjo atžariai į mano pusę ir nusinešė savo sūnelį namo. Mamaitės irgi išsigando, dingo su savo „augintiniais“. Kažkokia visiškai beviltiška ir debiliška generacija.“ Ir aš turiu baimių, kad jūs nusiraminsite ir atsipalaiduosite.
Kažką jaunas tėvelis sumurmėjo, pažiūrėjo atžariai į mano pusę ir nusinešė savo sūnelį namo. Mamaitės irgi išsigando, dingo su savo „augintiniais“. Kažkokia visiškai beviltiška ir debiliška generacija.“
Dauguma iš jūsų ir šį mėnesį po savo laiptinę vaikščiojote lyg po minų lauką. Ir ne jūsų tai kaltė. Daugelyje miesto laiptinių karantinavosi iš užsienio sugrįžę žmonės. Ar kam būtų nukritę rankos, jei laiptinėje skelbimų lentoje tokiu atveju būtų buvę pakabinti rašteliai: „Jūsų laiptinėje yra žmonių, kurie saviizoliuojasi. Būkite atidesni!“ ir informuoti, kada jų saviizoliacija baigėsi. Niekam tai nešovė į galvą, niekas nenurodė „iš viršaus“? Ir lai jūsų nenuramina tas faktas, kad karantino sąlygos švelninamos – atsidarys kai kurios ne maisto prekių parduotuvėlės. O mes žinome, kad Utenoje, dėkui Dievui ir žmonių sąmoningumui, sergančių „Kovid-19“ tik du. Utena – vairuotojų miestas. Dar ir dabar jie su krovininiais automobiliais grįžta iš užsienio. Po tris mėnesius vežioję krovinius po agonija alsuojančią Italiją, sunkiai sergančią Jungtinę Karalystę ar karščiuojančią Vokietiją. Didžiulė pagarba jiems, bet kartu didelis pavojaus židinys mums. Praėjusios savaitės patirtis rodo, kiek nedaug reikia, kad atsirastų naujas pandemijos židinys.
Po tris mėnesius vežioję krovinius po agonija alsuojančią Italiją, sunkiai sergančią Jungtinę Karalystę ar karščiuojančią Vokietiją. Didžiulė pagarba jiems, bet kartu didelis pavojaus židinys mums.
Imkime kad ir miestelį Vilniaus rajone, Nemenčinę. Nemenčinėje, kurioje gyvena 5 tūkstančiai žmonių, nustatyta jau daugiau nei 50 viruso atvejų, susirgo mieste įsikūrusios siuvimo įmonės „Vilnika“ darbuotojos. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad susirgo šios įmonės vienos darbuotojos artimas asmuo, dirbantis socialinės globos ir medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančioje įstaigoje „Senevita“, kurioje šiuo metu gyvena per 200 asmenų. Slaugos namai trečiadienį pranešė pradedantys tikrinti personalą ir apie 200 globotinių – iš viso daugiau nei 350 žmonių. Miestas nuo ketvirtadienio uždarytas. Juk tereikia, kad vienas iš užsienio grįžęs vairuotojas užkrėstų žmoną ar vaikus, kurie dirba didelėse pramonės įmonėse. Savaitė, ir miestas skęsta pragaro liepsnose.
Atsidarykite rūbų spintas ir gerai pasižiūrėkite – kuo apsirengti dažnas turite dviem gyvenimams į priekį. O maisto, švaros priemonių jums atneš ir vaikai, ir savanoriai.
Vyresnio amžiaus, nedirbantys, rizikos grupėje esantys žmonės – likite namuose. Atsidarykite rūbų spintas ir gerai pasižiūrėkite – kuo apsirengti dažnas turite dviem gyvenimams į priekį. O maisto, švaros priemonių jums atneš ir vaikai, ir savanoriai. Nežinote, kur jų ieškoti? Skambinkite į savivaldybę. Bet kam. Negeras ir toks požiūris: „Man jau beveik 90 metų, aš nebijau mirti.“ Bet, mielieji, pagalvokite ir apie savo artimuosius. Įsivaizduokite jų skausmą. Jūs gulite vienas šarvojimo salėje, ten jus išneš kombinezonais ir respiratoriais pasipuošę vyrai. Tokie vyrai jus ir į žemę užkas. O jūsų patys artimiausi žmonės jūsų laidotuves žiūrės per kompiuterį. Visi mes žmonės. Ir visi esame čia reikalingi, kol Dievas nenusprendžia kitaip. Mylėkime vieni kitus, o pirmiausia save. Juk niekas nepakeis motinoms vaikų, vaikams – tėvų. Sakote, nusibodo sėdėti namuose? Nejaugi norite eiti pasivaikščioti į mirtį? Prisiminkite šūkiu virtusį medikų pasakymą: aš einu į darbą dėl jūsų, o jūs likite namuose dėl mūsų. Ir įsidėmėkite, kad kuo vėliau virusas ateis į mūsų miestą, tuo bus visiems geriau. Per tą laiką medikai sukaups daugiau patirties, po pusmečio gali pasirodyti ir skiepai. Mokslininkai dirba dieną ir naktį, kad juos sukurtų. Deja, tai labai sunkus ir ilgas procesas.
Įsivaizduokite jų skausmą. Jūs gulite vienas šarvojimo salėje, ten jus išneš kombinezonais ir respiratoriais pasipuošę vyrai. Tokie vyrai jus ir į žemę užkas. O jūsų patys artimiausi žmonės jūsų laidotuves žiūrės per kompiuterį.
Tuo pačiu vienas prašymas. Nepykite ant dirbančių žmonių, jei pasakys ne tokį žodį, ne tokia intonacija nuskambės balse. Visi jie – gydytojai, vaistininkai, pardavėjos, vairuotojai, gamyklų darbuotojai – gyvena didelėje įtampoje. Kartais atrodo, kad „stogas važiuoja“. Stropiai vykdykime ir policijos pareigūnų reikalavimus. Visi jie dirba sunkų ir atsakingą darbą. Nepykite ir ant mokytojų. Perėjimas prie nuotolinio mokymosi naujas ir ne toks jau paprastas dalykas. Ir dar. Mane stebina internetinių portalų komentatoriai. Viskas negerai, viskas ne taip. Jie patys protingiausi, jie išmintingiausi. Tik alsuoja tulžimi. Ar galima pulti Skvernelį, kuris, norėdamas nekelti panikos, ką tik slapta apsilankė ligoninėje, jam atliktos būtinos procedūros ir po jų jis išskubėjo į naują pandemijos židinį? Arba Prezidentą. Juk jūs nežinote nieko apie jį. Pasikartosiu: daugiau tolerancijos, daugiau supratimo, daugiau paprasčiausios meilės ir pagarbos. Juk mes broliai ir seserys Kristuje. Kažkuris iš kunigų yra pasakęs: „Kas iš to, kad tu per pasninką nevalgai mėsos, bet ėdi savo artimą?“ Mane, kaip tikintį žmogų, įskaudino mano plunksnos broliai ir televizininkai, užpuolę Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios kunigus, kai šie padarė gražų darbą – šventintą vandenį supilstė į gražius buteliukus, užsuko ir pakvietė pasiimti laikantis karantino sąlygų. Tik vienas žodis tame pranešime parapijiečiams ne toks pavartotas, o koks skandalas kilo! Šitie žiniasklaidos berniukai ir mergaitės nesupranta, ką tikinčiajam reiškia švęstas vanduo. O tikintiesiems noriu pasakyti, kad bažnyčia gyvena iš mūsų aukų. Kad ir jai reikia mokėti už elektrą ir kitus patarnavimus. Šitie žiniasklaidos berniukai ir mergaitės nesupranta, ką tikinčiajam reiškia švęstas vanduo.
O kunigai irgi žmonės, jie negyvena šventa dvasia, jiems irgi reikia valgyti, kuro į automobilio baką įsipilti. Dabar negalime lankytis šv. Mišiose, nevyksta rinkliavos. Kunigai aukoja šventas Mišias, transliuoja jas internetu. O mūsų, tikinčiųjų, pareiga išlaikyti savo šventoves. Aukokime kiek kas galime – pervesdami į sąskaitą, įduodami jaunam ir stipriam žmogui, kad atneštų. Neskriausdami savęs, bet atlikdami savo pareigą. Kai ši nelaimė baigsis, visi mes grįšime į savo maldos namus ir todėl padarykime viską taip, kad grįžtume pakelta galva, o nesislapstydami pakampėmis. Dievas mus moko dalintis. Žinote, kas bus, kai pandemija bus suvaldyta? Didžiulis nedarbas, dar daugiau skurstančių žmonių. Visų šalių ekonomika kris.
Kai ši nelaimė baigsis, visi mes grįšime į savo maldos namus ir todėl padarykime viską taip, kad grįžtume pakelta galva, o nesislapstydami pakampėmis.
Rasti darbą užsienyje taps sudėtinga. Niekas ten nemokės pašalpų atvykusiems. O ir mūsų valstybė bus nepajėgi suteikti pagalbą visiems jos prašantiems. Ypač bus sunki ateinanti žiema. Jau dabar „Maisto bankas“ prašo gyventojų paramos, nes neturinčių pavalgyti vis daugiau. Supraskime ir tuos žmones, atsidūrusius gyvenimo paribiuose. Dėkodami Dievui, kad nesame jų vietoje, paremkime ir juos. Aišku, kas galime. Tik artimo meilė, atjauta, supratimas gali mus visus išgelbėti. Šiuo laiku man bjaurus ir politikavimas, užslėpta politinė reklama. Mielieji, įsidėmėkite tuos politikus, kurie dabar kiršina žmones – jums bus paprasčiau per rinkimus apsispręsti.
Įtariu, kad kai kuriems nusibodo namuose ir jie patikėjo socialiniuose tinkluose skleidžiamais niekuo nepagristais gandais, kad yra organizmų, kurie atsparūs virusui. Patikinu visus – tai niekuo nepagristi gandai.
Mane neramina tai, kad praėjusią savaitę gatvės vėl užsikimšo automobiliais. Įtariu, kad kai kuriems nusibodo namuose ir jie patikėjo socialiniuose tinkluose skleidžiamais niekuo nepagristais gandais, kad yra organizmų, kurie atsparūs virusui. Patikinu visus – tai netiesa. Susirgti galime bet kuris iš mūsų. Ir senas, ir jaunas. Pasižiūrėkite užsienio statistiką. Ten miršta netgi futbolininkai, krepšininkai. Žmonės jauni, pačiame jėgų žydėjime. Su stipriu imunitetu. Neatsipalaiduokime. Vienintelė klaida, kurios negalima ištaisyti, yra mirtis.
Todėl būkime vieni kitiems pakantesni, atidesni. Kalbėkimės. Priglauskime vaikus, apkabinkime.
Pastarosiomis dienomis teko girdėti apie dviejų jaunų žmonių bandymus nusižudyti. Uždara erdvė, konfliktai šeimoje gali privesti ir iki tokių dalykų. Todėl būkime vieni kitiems pakantesni, atidesni. Kalbėkimės. Priglauskime vaikus, apkabinkime. Bandykime kalbėtis, kad savižudybė – viena didžiausių nuodėmių. Ir pati didžiausia klaida. Na tai kas, kad būna akimirkų, kai atrodo, jog nėra jokios išeities. Bet išeitis visada yra. Gal tik kartais reikia tiesiog palaukti. Žodžiai, užrašyti ant karaliaus Saliamono žiedo, buvo: „Viskas praeina, ir tai praeis.“
