Vytautas Kazela
Nereikėjo ministrui pirmininkui ir sveikatos apsaugos ministrui išeiti penkioms savaitėms atostogų. Tačiau šie patyrę vyrai gerai supranta, kad kito šanso atostogauti šiais metais tikrai nebebus. Jau dabar matome, kaip vos ne kasdien auga užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius. Galima prognozuoti, kad pasibaigus vasarai ir atvėsus orams užsikrėtusiųjų skaičius, ko gero, išaugs kelis kartus. Tik tie, kurie taip ir neįstengė suvokti padėties rimtumo, nesugeba suvokti ir to, kiek sveikatos karantino laikotarpis kainavo premjerui ir sveikatos apsaugos ministrui. Pirmasis dar ir taip nespėjęs atsigauti po onkologinės ligos.
Antroji viruso banga neabejotinai bus stipresnė negu pirmoji, todėl tada galvoti apie poilsį iš viso nebus galima. Be to, reikės sustyguoti šalies biudžetą ateinantiems metams, kurie, be abejo, bus sunkesni negu šie. Gal tik nepagalvota, kad pavaduoti sveikatos ministrą pavesta susisiekimo ministrui. O gal ir pagalvota, bet nusileista koalicijos partnerių spaudimui. Pavyzdžiui, socialinės apsaugos ministras būtų neabejotinai geriau atrodęs pavaduodamas sveikatos apsaugos ministrą. Žinoma, niekas negalėjo pagalvoti, kad vanduo užlies ir išves iš rikiuotės gyvybiškai svarbią e-sveikata sistemą ir žmonės negalės įsigyti gyvybiškai svarbių vaistų. Kita vertus, tai nors ir skaudi, bet labai svarbi pamoka – reikia, kad ši sistema būtų dubliuojama, t. y. turėtų rezervinę bazę, o įvykus nelaimei nesutriktų jos darbas. Vykdydami viešuosius pirkimus taip nusiskaidrinome, kad nuperkame ne geriausią, o pigiausią prekę. Ne veltui tautoje yra toks iš senų laikų atėjęs posakis, kad taupus moka du kartus.
Vykdydami viešuosius pirkimus taip nusiskaidrinome, kad nuperkame ne geriausią, o pigiausią prekę. Ne veltui tautoje yra toks iš senų laikų atėjęs posakis, kad taupus moka du kartus.
Gera žinia Lietuvai. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais. Metinis smukimas, palyginti su 2019-ųjų antruoju ketvirčiu, buvo 3,7 procento. Tai – mažiausias smukimas tarp visų Europos Sąjungos šalių. Labiausiai iš dešimties valstybių ekonomika susitraukė Ispanijoje – 18,5 proc. per ketvirtį ir 22,1 proc. per metus. Net galingoji Vokietijos ekonomika smuko daugiau nei 10 procentų. Iš kur tas Lietuvos ekonomikos atsparumas?
Metinis smukimas, palyginti su 2019-ųjų antruoju ketvirčiu, buvo 3,7 procento. Tai – mažiausias smukimas tarp visų Europos Sąjungos šalių.
Turbūt visi gerai suprantame, kad šiuo atveju Vyriausybė turėjo ne tik suvaldyti viruso plitimą, bet ir kaip galima labiau apsaugoti šalies ekonomiką, kad ši po krizės kuo greičiau atsistotų ant kojų. Buvo du keliai: pirmasis – senas ir jau patikrintas „diržų veržimosi“ ir antrasis – kur kas sudėtingesnis, vartojimo skatinimo kelias. Pirmasis kelias – nurėžti pensijas, atlyginimus, padidinti mokesčius ir pasyviai stebėti, kaip verslas murdosi krizės akivaruose, kaip bankrutuoja iš pradžių mažosios, o paskui ir didžiosios įmonės. Antrasis – nedidinti mokesčių, nemažinti atlyginimų ir pensijų, skatinti vartojimą ir mesti visas lėšas verslui pagelbėti. Neseniai iš vienos pažįstamos, netrykštančios meile dabartinei valdžiai, išgirdau tokį pasakymą apie premjerą: „Kai televizija jį parodo, atrodo kaip ribotas ar netgi juokingas, o kai kalbi su juo pačiu, matai, kad tai didelis patriotas.“ Bjauriausia, kad šis laikotarpis dar ir rinkiminis, todėl paprastam žmogui labai sunku visame tame susigaudyti.
Mane džiugina pilnėjanti Lietuva. Niūrios emigracijos pranašystės neišsipildė. Nuo šių metų pradžios į Lietuvą grįžo devyniais tūkstančiais žmonių daugiau negu išvyko.
Nekandidatuoju į Seimą nei vienmandatėje apygardoje, nei pagal sąrašą, todėl mano pastebėjimai grindžiami tik oficialiais skaičiais. Mane džiugina pilnėjanti Lietuva. Niūrios emigracijos pranašystės neišsipildė. Nuo šių metų pradžios į Lietuvą grįžo devyniais tūkstančiais žmonių daugiau negu išvyko. Taip, atlyginimų skirtumas tarp Lietuvos ir lietuvių pamėgtų šalių – Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos – vis dar išlieka didžiulis, bet jis jau nėra svarbiausias. EUROSTAT duomenimis, faktinis prekių ir paslaugų vartojimas, atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuvoje pasiekė net 90 procentų Europos Sąjungos vidurkio. Ekonominė nauda kitose šalyse tampa per maža, kad kompensuotų emigracijos kainą. Analitikai pastebi, kad Lietuva yra viena mažiausiai Covid-19 sukeltos pandemijos paveiktų šalių Europos Sąjungoje. Panašu, kad spartus ekonomikos atsigavimas, netrukus šalį pasieksiantys Europos Sąjungos milijardai ne tik sulaikys gyventojus nuo emigracijos ateityje, bet ir toliau prisidės prie augančio grįžtančiųjų skaičiaus. Vienas veiksnių, lėmusių emigracijos didėjimą po 2008 metų krizės, buvo darbo vietų stygius Lietuvoje. Dabar šios problemos beveik nėra. Dirbančiųjų skaičius šalyje nuo kovo iki liepos mėnesio ne tik kad nesumažėjo, bet ir išaugo.
Yra geras pasakymas, kad po pandemijos nebegyvensime taip, kaip gyvenome iki jos. O man atrodo, kad dabar yra svarbiausia išlikti. Su visokiais suvaržymais galima apsiprasti. Tik su mirtimi ne.
Yra geras pasakymas, kad po pandemijos nebegyvensime taip, kaip gyvenome iki jos. O man atrodo, kad dabar yra svarbiausia išlikti. Su visokiais suvaržymais galima apsiprasti. Tik su mirtimi ne. Tai, kad atsirita antroji pandemijos banga, galima suprasti ne tik iš padidėjusio apsikrėtimų skaičiaus Lietuvoje, bet ir iš to, kad reikalavimai griežtinami ir Jungtinėje Karalystėje, ir Švedijoje, Lenkijoje fiksuojami rekordiniai apsikrėtimo virusu skaičiai, o juk Lenkija yra mūsų langas į Europą – tūkstančiai krovininių automobilių vairuotojų priversti kirsti šią šalį, sustoti degalinėse ir poilsio aikštelėse. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad daugeliui atvejų vis sunkiau nustatyti, kur ir kada žmonės apsikrėtė virusu. Esame mobili visuomenė, todėl galimybė apsikrėsti yra visur. Nuo praėjusio šeštadienio įvesti reikalavimai dėvėti kaukes parduotuvėse, paslaugų teikimo įmonėse, savivaldybėse. Galioja ir reikalavimas laikytis saugaus atstumo, dezinfekuoti rankas ir liečiamus paviršius. Man šie reikalavimai nekelia nepatogumų – pagaliau vėl savo žilstančią barzdą galėsiu paslėpti po kauke, pagaliau vėl stovint eilėje parduotuvėje niekas nelips man ant nugaros. Nusišypsokime – ne viskas pas mus taip ir blogai.
Man šie reikalavimai nekelia nepatogumų – pagaliau vėl savo žilstančią barzdą galėsiu paslėpti po kauke, pagaliau vėl stovint eilėje parduotuvėje niekas nelips man ant nugaros. Nusišypsokime – ne viskas pas mus taip ir blogai.
Beje, vyskupai ragina tikinčiuosius pamaldų metu bažnyčiose dėvėti kaukes, laikytis saugaus atstumo ir kitų reikalavimų. Atvykti užsieniečiams nebus leidžiama iš Maltos, Ispanijos, Švedijos, Belgijos, Portugalijos, Rumunijos, Čekijos, Bulgarijos, Liuksemburgo, Kroatijos. Iš Prancūzijos, Austrijos ir Šveicarijos dar leidžiama atvykti ir užsieniečiams, bet ir jie turės karantinuotis. Yra atnaujintas ir daugiau nei 80 trečiųjų šalių sąrašas – iš tų šalių atvykus yra privaloma 14 dienų izoliacija ir užsikrėtimo virusu tyrimas. Šiame sąraše ir toliau išlieka Baltarusija, Rusija ir Ukraina. Kaip sakoma: saugokis, žmogau, ir Dievas tave saugos.
