Mūsų gyvenimo spalvos

Be atsakomybės jausmo

Nenoriu jums įgristi rašydamas vis ta pačia pandemijos tema. O ir pačiam kalbėti apie skaudulius nėra malonu. Būtų galima imtis ir kitų temų, bet… Spaudos darbuotojo misija – padėti susigaudyti tame mus užklupusiame chaose. Juolab kad šiandien labai sunku susivokti mus užgriuvusios netikros ir, sakyčiau, netgi kenkėjiškos informacijos srautuose. Kiekvieną kartą galvoju, kam tai naudinga, ir niekaip negaliu suprasti. Švedų eksperimentas nepasitvirtino – jie nesiėmė jokių priešepideminių priemonių. Šios šalies spaudoje pasirodė pranešimų: kuo daugiau senų žmonių išmirs, tuo mažiau reikės pensijų mokėti ir atsiras daugiau vietų globos namuose, bet mes turėsime imunitetą. Ir koks rezultatas? Daugybė žmonių aukų ir net nepriartėta prie visuotinio imuniteto. COVID-19 įgijo tik 6 procentai Švedijos gyventojų. O kad infekcija neplistų taip kaip dabar, reikia, kad imunitetą įgytų apie 70 procentų tos šalies žmonių. Taip švedai išsaugojo šalies ekonomiką, bet ar ta kaina nėra pernelyg didelė? Tiesa, žmogaus gyvybė pas mus įvertinta labai pigiai. Pigiau negu laukinio žvėries. Kaip sakoma, nėra žmogaus – nėra problemos.

Švedų eksperimentas nepasitvirtino – jie nesiėmė jokių priešepideminių priemonių. Šios šalies spaudoje pasirodė pranešimų: kuo daugiau senų žmonių išmirs, tuo mažiau reikės pensijų mokėti ir atsiras daugiau vietų globos namuose, bet mes turėsime imunitetą.

Antroji pandemijos banga jau prasidėjo. Ir ne tik pas mus. Izraelis įvedė karantiną, Prancūzija svarsto apie jo įvedimą, Jungtinė Karalystė griežtina priemones. Lietuvoje naujų koronaviruso apsikrėtimo atvejų daugiau nei 100 kasdien. Ir niekas apie karantino įvedimą jau nebekalba. Kodėl? Visų pirma – skaudžios ekonominės pasekmės, antra – už dviejų savaičių įvyksiantys Seimo rinkimai – bijomasi, kad dėl patirtų suvaržymų žmonės keršys tiems, kurie dabar valdžioje, ir į Seimą rinks tuos, kurie neva yra jų pusėje, tuos, kurie nei moka, nei gali valdyti valstybę, ypač ekstremaliomis sąlygomis. O mūsų žmonės negalvoja apie tokio neatsakingumo pasekmes. Prisiminkime nelabai senus laikus, kai žmonės keršydami valdantiesiems į Seimą rinko pramogų pasaulio žvaigždes sakydami, kad „gal ir šitie nieko nepadarys, bet bent padainuos“. O kai šie atėję į valdžią padidino PMV iki 21 procento už vaistus, tada nustebę klausė: o kas dabar bus?

Ir niekas apie karantino įvedimą jau nebekalba. Kodėl? Visų pirma – skaudžios ekonominės pasekmės, antra – už dviejų savaičiųįvyksiantys Seimo rinkimai – bijomasi, kad dėl patirtų suvaržymų žmonės keršys tiems, kurie dabar valdžioje, ir į Seimą rinks tuos, kurie neva yra jų pusėje, tuos, kurie nei moka, nei gali valdyti valstybę, ypač ekstremaliomis sąlygomis.

Ką reiškia nuolatinis feisbukinis žmonių zombinimas, galima matyti ir iš Lietuvos socialinių tyrimų centro atlikto tyrimo, kuris rodo, kad šiuo metu atsiradus skiepams nuo koronaviruso infekcijos skiepytis ketintų 36 proc. apklaustųjų, tiek pat (36 proc.) respondentų neturi aiškios nuostatos dėl skiepų nuo COVID-19, o 26 proc. teigia neketinantys skiepytis. Tyrimas atskleidžia, kad skiepytis kiek labiau būtų linkę vyrai nei moterys, taip pat vyresnio amžiaus gyventojai, nors visose amžiaus grupėse nežinančių, kaip elgtųsi, yra 3–4 iš 10 apklaustųjų. Lyginant su sezoninio gripo vakcinacijos apimtimis Lietuvoje, šiuo metu gyventojų nusiteikimas skiepytis nuo COVID-19 yra didesnis. Kaip Eltai teigė projekto vadovė, LSTC Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė, būtina labiau šviesti visuomenę, kad galiausiai atsiradus vakcinai ja pasinaudotų kuo daugiau Lietuvos gyventojų.

Šiuo metu atsiradus skiepams nuo koronaviruso infekcijos skiepytis ketintų 36 proc. apklaustųjų, tiek pat (36 proc.) respondentų neturi aiškios nuostatos dėl skiepų nuo COVID-19, o 26 proc. teigia neketinantys skiepytis.

„Yra labai didelė žmonių dalis, kuri iš viso mano, kad viruso nėra, yra daug tokių, kurie mano, kad tai yra liga, eilinis virusas – kaip gripas, plaučių uždegimas. Žmonės yra nežinioje, iš esmės nėra visuomenės švietimo. Reikia kažkokios kampanijos, kuri šviestų, kokia yra šitų skiepų nauda. Būtina garsiai ir aiškiai skleisti žinią, nes priešingu atveju, kaip rodo šis tyrimas, mes nusipirksime skiepų ir, jeigu skiepai bus savanoriškas dalykas, tik maža dalis (36 proc. apklaustųjų ) pasiskiepys“, – teigė D. Janušauskienė. Ketinama pirkti tiek vakcinos, kad jos užtektų 70 procentų gyventojų. Padalykime neapsisprendusių gyventojų dalį per pusę ir pridėkime gautą dalį prie apsisprendusių. Gauname 52 procentus. Per mažai, kad jaustumės saugūs. Kitaip sakant, tūkstančius eurų išmesime į balą. Nesame tokie turtingi, kad galėtume taip elgtis. Peršasi išvada, kad kai kurioms žmonių grupėms tai turėtų būti privaloma.

„Yra labai didelė žmonių dalis, kuri iš viso mano, kad viruso nėra, yra daug tokių, kurie mano, kad tai yra liga, eilinis virusas – kaip gripas, plaučių uždegimas. Žmonės yra nežinioje, iš esmės nėra visuomenės švietimo.“

Objektyvios ir patikimos informacijos stoka, polinkis tikėti įvairiomis sąmokslo teorijomis skatina mūsų žmones elgtis lengvabūdiškai rizikuojant savo ir savo artimųjų sveikata ir gyvybe.

Objektyvios ir patikimos informacijos stoka, polinkis tikėti įvairiomis sąmokslo teorijomis skatina mūsų žmones elgtis lengvabūdiškai rizikuojant savo ir savo artimųjų sveikata ir gyvybe.

Šiuo metu situacija itin prasta Raseiniuose, Radviliškyje, Šiaulių mieste. Ten fiksuojama net po kelis židinius. Siaubinga padėtis Raseinių rajone. Čia didžiulis sergamumas. Serga labai daug žmonių – nuo valytojos iki savivaldybės mero ir administracijos direktoriaus. Po renginio Kryžkalnyje pasitikrinti turėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir premjeras Saulius Skvernelis. Dėkui Dievui, jų testai neigiami. Karantino įvedimas Raseinių savivaldybėje atidėtas dviem savaitėms. O kiek per tą laiką raseiniškių pasklis po Lietuvą? Kiek apsipirks didžiuosiuose prekybos centruose, dalyvaus giminių šventėse? Gal tų kraštutinių priemonių ir nereikia, bet pagalvokime, ar reikia visų tų švenčių pandemijos metu. Ar negalima jų nukelti metams ar pusmečiui? Juk virusas į mūsų šventes ateina nekviestas ir nematomas. Iš pradžių jis elgiasi santūriai, o įsilinksminęs pradeda lįsti prie visų bučiuotis. Prasideda „rusiška ruletė“. Per karantiną buvo įvestos rekomendacijos šeimos šventėms, tokios rekomendacijos net nebuvo nustojusios galioti, jos niekada nebuvo atšauktos. Vasaros pradžioje buvo rekomenduojama įsivertinti individualią riziką ir šventes, jeigu galima, atidėti. Dabar vėl fiksuojama daugybė naujų užsikrėtimo atvejų, kurie yra susiję būtent su šeimos arba korporacijų šventėmis. Atvejai mokyklose dažniausiai taip pat susiję su šventėmis.

Juk virusas į mūsų šventes ateina nekviestas ir nematomas. Iš pradžių jis elgiasi santūriai, o įsilinksminęs pradeda lįsti prie visų bučiuotis. Prasideda „rusiška ruletė“.

Grįžkime prie tos baisiosios spalio 11-osios. Valdantieji galėtų nesibaiminti pralaimėjimo. Po ketverių metų jie grįžtų su trenksmu. Bet mes visi prarastume 4 gyvenimo metus. Kai kam tai labai daug. Visokie užkalniai, valatkos, kietakaktavičiai dabar nesustoja mūsų gąsdinti valstybės skolomis. Taip, mes sumokėjome nemažą kainą, ir ne už karantiną, bet už laiką ir galimybę sulaukti vakcinos.

Grįžkime prie tos baisiosios spalio 11-osios. Valdantieji galėtų nesibaiminti pralaimėjimo. Po ketverių metų jie grįžtų su trenksmu. Bet mes visi prarastume 4 gyvenimo metus. Kai kam tai labai daug.

Porą kartų bandžiau žiūrėti politikų debatus per TV. Sekėsi sunkiai. Nuobodybių nuobodybė. Vedėjas užduoda klausimus, o debatų dalyviai į juos atsakinėja. Nieko naujo nesužinojau. Gal tik tiek, kad liberalai nekenčia žmonių. Man svarbi būtų tokia diskusija, kad išryškėtų vertybiniai skirtumai ir takoskyra tarp partijų. Dabar ir to nėra. Tai kam tada viso to reikia. Ir aš neraginsiu jūsų, už ką balsuoti. Tik noriu, kad prisimintumėte Dž. D. Neitono pasakytą mintį, jog blogą valdžią išrenka geri žmonės, kurie neina balsuoti. Va ir visa paslaptis, kodėl mes renkame vis ne tuos ir ne tuos. Demokratiniai rinkimai yra didelė vertybė, už ją kovoja kaimyninės Baltarusijos žmonės. Šią teisę mes turime. Tik mums balsuojant pritrūksta atsakomybės. Ir dar. Yra tokių partijų, kurios skirtos rinkėjų balsams utilizuoti. Kurios niekada neperžengs net trijų procentų slenksčio. Todėl visų už jas balsavusių žmonių balsai išlėks per visiems gerai žinomą Vilniaus vamzdį ir nuplauks upe žemyn, nes į Seimą pateks tik penkios šešios partijos.

Tik noriu, kad prisimintumėte Dž. D. Neitono pasakytą mintį, jog blogą valdžią išrenka geri žmonės, kurie neina balsuoti. Va ir visa paslaptis, kodėl mes renkame vis ne tuos ir ne tuos.

Išeinu pasivaikščioti po Uteną. Sako, paskutinės šiltos dienos. Matau didžiulius plakatus ant gyvenamųjų namų ir net garažų sienų. Prisimenu kandidatų pažadus per dvi tris savaites išasfaltuoti Vilniaus–Utenos kelią. Iš kokių resurų? Nebent nukabintais po rinkimų plakatais išklos.

Prisimenu kandidatų pažadus per dvi tris savaites išasfaltuoti Vilniaus–Utenos kelią. Iš kokių resurų? Nebent nukabintais po rinkimų plakatais išklos.

Ir prisiminkite: pandemija po rinkimų nesibaigs. Bandant ją suvaldyti reikės ne tik pinigų, bet ir kompetencijos, ryžtingų veiksmų. Ką darytų politikos naujokėliai, niekada nevadovavę didesniam nei trijų žmonių kolektyvui? Aš vis stebiuosi į Seimą kandidatuojančiųjų drąsa. Aš tokios drąsos neturiu. Čia jau kaip tame garsiame posakyje: svarbiausia įsivelti į mūšį, o paskui žiūrėsim, kas bus. Ir jokios atsakomybės jausmo.