Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos

Jubiliejinėse „Atokiose stotyse“ – padėkos, medaliai ir premijos

Rasa MILERYTĖ

Rugsėjo 13 dieną įvyko iškilmingas jubiliejinio, dešimtojo, almanacho „Atokios stotys“ pristatymas. Kitoks nei visada. Įprastai Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje gilų rudenį vykstantis renginys šiemet buvo paankstintas ir persikėlė į kitą vietą – Utenos kultūros centrą.
Renginio vedėjai Rasa Milerytė ir Tomas Vyšniauskas kalbėjo, kad „Atokios stotys“ – ypatingas leidinys, svarbus ne tik Utenai, ne tik almanacho autoriams.

„Sveiki susirinkę į almanacho „Atokios stotys“ sutiktuves. Džiugu matyti, kad neišsigandote kliūčių ir atėjote palaikyti „Atokių stočių“ autorių. Jūsų dėka mūsų atokumas yra jaukus. Per dešimt metų „Atokios stotys“ rado vietą lietuvių literatūros kontekste ir šiandien almanachą žino platus literatūros gurmanų laukas“, – kalbėjo renginio vedėjai.
Almanacho sutiktuvėse savo kūrybą skaitė poetai Ieva Rudžianskaitė, Erikas Druskinas, Algis Jakštas, Solveiga Dagė Ska, Viktoras Rudžianskas, Alvydas Katinas, Kristina Bačiulienė, Justas Jasėnas, Vytautas Kaziela, Regina Katinaitė-Lumpickienė, Viktoras Gulbinas, Mindaugas Švėgžda, Rasa Milerytė, Tomas Vyšniauskas, Edmundas Janušaitis. Muzikinėmis improvizacijomis poezijos mylėtojus džiugino E. Janušaitis, Gražina Švėgždė, E. Druskinas ir Mindaugas Aleknavičius.
Minint „Atokių stočių“ jubiliejų organizatoriai pagerbė žmones, labiausiai prisidėjusius prie almanacho kūrimo ir populiarinimo. Poetams, kurių kūryba publikuota visuose dešimt almanachų, ir žmonėms, kitaip prisidėjusiems prie „Atokių stočių“ augimo, įteikti atminimo medaliai ir vardiniai pasai.
Už publikacijas almanache „Atokios stotys“ 2011–2020 m. atminimo medaliai įteikti R. Katinaitei-Lumpickienei, J. Jasėnui, P. Panavui, M. Švėgždai bei almanacho sumanytojui ir sudarytojui V. Kazielai. Atminimo medaliai taip pat įteikti A. Katinui ir Vidai Garunkštytei – almanacho „Atokios stotys“ 2011–2020 m. globėjams, Vytautui Valiušiui – almanacho „Atokios stotys“ mecenatui, R. Milerytei – svetainės www.atokiosstotys.lt redaktorei ir E. Janušaičiui – „Atokių stočių“ himno autoriui.
Utenos kultūros centro režisierė Irena Leikauskienė parodė gražų gestą – kiekvienam poetui ir muzikantui padovanojo po savo rankomis išaugintų ir išpuoštų linų puokštę.
Dovanų ir apdovanojimų tą vakarą buvo ir daugiau. Utenos rajono savivaldybės meras A. Katinas pasveikino ir įteikė padėkos raštą poetui, redaktoriui, poezijos almanacho „Atokios stotys“ įkvėpėjui, sudarytojui ir leidėjui V. Kazielai už dešimtąjį poezijos almanachą „Atokios stotys“ bei jame skambantį poetinį žodį, dešimt metų sėkmingai buriamus draugėn Lietuvos periferijoje ir emigracijoje gyvenančius poetus, meilės savo kraštui puoselėjimą bei Utenos vardo garsinimą.
Tradiciškai renginio metu įteikta „Atokių stočių“ premija. Dešimtąja „Atokių stočių“ premija už geriausią publikaciją almanache, kūrėjų, gyvenančių ir dirbančių periferijoje, vienijimą, visuomeninę ir literatūrinę veiklą bei darbą su jaunaisiais literatais apdovanotas poetas T. Vyšniauskas. Jam atiteko piniginė premija, diplomas ir V. Valiušio žiestas ąsotis.
„Labai džiaugiuosi, gavęs šį įvertinimą, – atsiimdamas apdovanojimą sakė T. Vyšniauskas. – Iš tikrųjų nežinau, kaip apibūdinti šį jausmą. Galėčiau pasakyti, kad esu laimingas, būdamas „Atokių stočių“ dalimi. Galėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi, jog Utena turi tokius puikius rašytojus, kurie ne tik kuria, bet ir prisideda prie literatūros sklaidos. Ir tai būtų tiesa. Galėčiau sakyti, kad jūs esate nuostabi publika, atėjusi čia nepaisant to, kad tuoj prasidės „Žalgirio“ rungtynės, ir nepabūgusi virusų. Ir tai būtų tiesa. Galėčiau sakyti, kad galite didžiuotis, turėdami merą, kuris ne tik rūpinasi rajono gerove, bet ir pats kuria ir skiria dėmesį kultūrai. Ir tai būtų tiesa. Bet tiesa yra ta, kad turbūt esu prastas rašytojas, jeigu nemoku apibūdinti šitokio jausmo. Galiu tik prižadėti, kad rinksiu po raidę į šitą ąsotį ir gal kada nors išliesiu kokią metaforų versmę. Gal kada nors ta metaforų versmė pasieks nors vieną širdį. Tokia, mano manymu, tikriausiai yra literatūros prasmė. Ačiū jums visiems, tikrai esu labai dėkingas ir laimingas.“