Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Baltas kryžius kryždirbio atminimui

Vytautas Kazela 2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašo punktų. Į šį sąrašą taip pat buvo įtraukta kryždirbystė ir kryžių simbolika. UNESCO pabrėžė, kad kryždirbystė atstovauja Lietuvos kultūrai keturis šimtmečius ir išliko iki XXI a. Kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir tuo metu, kai Rusijos imperija (XIX […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Šeši Utenos krašto rabinai buvusiame vaistinės rūsio kambarėlyje

Vytautas KAZELA. Rimvydas Kviklys sako, kad tikriausiai paveldėjo tėvo genus. Jo tėvas visą gyvenimą buvo mūrininkas. Vakarais sugrubusiom rankom paimdavo pieštuką ir ant balto popieriaus lapo išryškėdavo arklio ar šuns siluetas arba tuometinės įžymybės portretas. Piešė ir sesuo. Pabandė ir pats vieną kitą kartą. Tėvai pamatė piešinius ir nusiuntė mokytis į Utenos dailės mokyklą. Kaip […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Besiskleidžianti tyla pražysta meile: apie Vytauto Račicko knygą Mergaitė ir garsiai kalbantis miestas“

Rasa MILERYTĖ Vytautas Račickas – vienas mylimiausių vaikų rašytojų, jo knygos nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus, ne viena knyga yra apdovanota Metų knygos rinkimuose, o su tokiomis jo knygomis kaip „Šlepetė“ ir „Zuika Padūkėlis“ auga ištisos kartos. Savo knygose V. Račickas kreipia žvilgsnį į vaikų socialines problemas, santykius su tėvais, mokytojais, žadina tautiškumo, pilietinės […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Plėtojant kultūrinį lauką skatina atsigręžti į tautines mažumas

Rasa MILERYTĖ Lapkričio pabaigoje vykusios nuotolinės konferencijos, skirtos aptarti Utenos kultūrinio lauko potencialą, metu ekspertai skatino apskrities kultūrininkus nebijoti kelti didelių lūkesčių ir įgyvendinti pačias drąsiausias svajones. Konferencijos metu buvo kalbama apie tai, kaip Utenos apskrities kūrėjams sekasi dalyvauti Lietuvos kultūros rėmimo tarybos skelbiamuose konkursuose ir į kokius naujus aspektus būtų galima sutelkti žvilgsnį siekiant, […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Istorijos detektyvas: išnykusios Utenos miesto kapinės

Šioje publikacijoje kalbėsime ne apie veikiančias ir ne apie apleistas, o apie išnykusias Utenos kapines. Nepasakysiu nieko naujo teigdamas, kad visi Europos miestai pastatyti ant protėvių kaulų. Utena taip pat. Baisiausia ne žole užaugusios kapinės, o baltos dėmės mūsų atmintyje. Nedaugelis Utenos gyventojų galėtų pasakyti, kur buvo pirmosios žydų arba rusų kapinės. Ir tai nenuostabu. […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Pasistenkime, kad tarmė neišeitų kartu su mumis

Regina Katinaitė-LumpickienėRašytoja Kalba yra neįkainojamas žmonijos turtas ir paveldas. Todėl vienas iš didžiųjų žmogaus tikslų yra išsaugoti kuo turtingesnę gimtąją kalbą, perduoti jos skambesį, grožį, prasmę savo vaikams ir vaikaičiams tikintis, kad tai tęsis ir tęsis. Kalba – kaip gyvasis vanduo – ji juda, keičiasi, keliauja į pasaulį nešdama žinią apie ja kalbančius, ją kuriančius […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Eugenija Šimkūnaitė – žolynų pakerėta, savo laiką pralenkusi

Rasa MILERYTĖ Į pabaigą einantys 2020-ieji Lietuvos Respublikos Seimo buvo paskelbti habilituotos biologijos mokslų daktarės, farmacininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais. E. Šimkūnaitė gimė 1920 m. kovo 11 d. Krasnodaro krašte, Novorosijske, mirė 1996 m. sausio 27 d. Vilniuje. Net praėjus tiek metų po žymiosios kraštietės gimimo ir mirties, šalyje ji vis dar prisimenama, organizuojamos įvairios […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Auksiniai Utenos tautodailininkų metai

Vytautas Kazela Baigiantis Tautodailės metams, baigėsi ir regioninės „Aukso vainiko“ parodos. Lapkričio mėnesį Utenos tautodailininkai dalyvavo dviejose regioninėse „Aukso vainiko“ parodose Vilniuje ir Molėtuose. Aiškumo dėlei reikia pasakyti, kad Utenos rajono tautodailininkai priklauso dviem skirtingoms tautodailininkų organizacijoms. Vieni – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriui (vadovas Jonas Rudzinskas), kiti – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijai (vadovė […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Režisierius Vytautas Kubilius: „Ieškodamas atsakymų, randi dar daugiau klausimų. Ir dėl to gyvenimas tik įdomesnis“

Rasa MILERYTĖ Vytautas Kubilius gimė nedideliame miestelyje Anykščių rajone – Raguvėlėje, mokėsi Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijoje, o baigęs mokyklą pasirinko režisūros studijas. Šiandien 23-ejų V. Kubilius – naujasis Utenos kultūros centro meno vadovas. Uteniškiai jau susipažino su juo kapitono Laimio saloje ir renginių ciklo „Literatūriniai pavakariai“ metu, o ateityje turės galimybę apsilankyti jo kuriamuose spektakliuose. […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Prisimenant Marianą Veriovkiną

Rasa MILERYTĖ Dailininkė Mariana Veriovkina gimė 1860 m. rugpjūčio 29 d. Jos brolis Piotras Veriovkinas tarpukaryje ūkininkavo Vyžuonėlių dvare, jam paliktame po žemės reformos, nemažame ūkyje. Buvo parėmęs Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvę Utenos centre, ligoninės ir mokyklos įkūrimą. Veriovkinai turėjo gerą biblioteką, daug paveikslų, salone kabėjo Vyčio paveikslas. P. Veriovkinas buvo Kauno (1904–1911) bei Vilniaus […]