Atvirumo valandėlė

Šiandien dešimtosios mano vyro mirties metinės. Šią datą savaip paminėjo visi, kas tik prisiminė: muziejus surengė jo darbų parodą, laikraščiai eilinį kartą jį išliaupsino, jam atminti miesto parke buvo organizuotas koncertas, kurio metu kostiumuoti vyrai rėžė kalbas apie mano vyro išskirtinumą, apie talentą, kurio jam gyvam esant tie patys vyrai nepripažino, apie negailestingą likimą, per […]

Genovaitė ŠNUROVA. Netikėtas telefono skambutis (o norėjau neatsiliepti, nes tokio numerio mano adresinėje nebuvo) privertė net loštelti iš nuostabos – gavau netikėtą dovaną. Skambintojas pasitikslino, ar čia tikrai aš, paprašė pasakyti savo gimtojo kaimo pavadinimą, pateikti dar kažkokią, mano nuomone, jokios reikšmės neturinčią informaciją ir pranešė, kad aš paveldėjau namą. Ne bet kokį, o savo […]

Genovaitė ŠNUROVA. Šiandien Adelei dvidešimt metų. Nuo rudens ji jau bus antro psichologijos specialybės kurso studentė. Graži, komunikabili mergina nestokoja draugų dėmesio, lanko aerobikos užsiėmimus, kartais dainuoja pati sau pritardama gitara, bet daugiausia laisvo laiko skiria domėjimuisi garsių žmonių gyvenimais. Jai įdomu, kodėl dauguma pasaulinio lygio garsenybių mirė skurde, gyvenimą baigė savižudybe arba buvo labai […]

Genovaitė ŠNUROVA Ilgai atkalbinėjau kaimynę, sugalvojusią nusipirkti sodybą kaime. Visko jai prisakiau: ir kad ten jai bus liūdna, ir kad draugų nesusiras, ir kad darbo bus daug, ir kad miesto patogumų pasiges… Sakau iš karto – mano pranašystės neišsipildė. Ne tik ji pati džiaugiasi savo sprendimu, bet ir aš nesitveriu džiaugsmu, kai sulaukiu kvietimo atvažiuoti… […]

Genovaitė ŠNUROVA Neprisimenu, ar kažkur skaičiau, ar kažkas sakė, kad įsimylėjusiems viskas žydra. Kitaip sakant, jie nemato realybės, o plaukioja kažkur padebesiais. Kad ir ką darytų, kad ir kaip besielgtų tas, „ant kurio akys padėtos“, viskas atrodo gražu ir teisinga. Kartą mano draugė, kuriai tuomet buvo tiek pat metų, kiek ir man (apie devyniolika), sakė, […]

Genovaitė ŠNUROVA Su Danguole susitikome rajono centro autobusų stotyje. Aš buvau atvažiavusi į miestą paprasčiausiai apsipirkti, o ji, apsikrovusi lagaminais, sakė grįžtanti iš viešnagės pas dukrą, gyvenančią Anglijoje. Kadangi autobuso reikėjo laukti beveik porą valandų, moteriškam pasiplepėjimui laiko buvo užtektinai… Tada Danguolė papasakojo apie vienturtės dukros Sigitos pirmąją santuoką, kurios vos ne kiekviena diena buvo […]

Irena nebuvo nei gražuolė, nei darbštuolė, nei turtuolė. Be to, dar ir mokslo gudrybių nelabai norėjo į galvą susidėti. Gal todėl beveik kasmet kiekvienos klasės kursą po du kartus pakartodavo, bet ir tokia priemonė jos žinių bagažo nepakeitė. Vargo su ja mokytojai, kažkurį laiką vargo ir tėvai, kol suprato, kad kitaip nebus: užteks, kad moka […]

Mano kaimynė Jolanta tikrai nebuvo gražuolė, bet viską atpirkdavo jos linksmumas, nuo veido niekada nedingstanti šypsena, neeilinis sugebėjimas bendrauti tiek su vaiku, tiek su senoliu. Kai kurie kaimo žmonės taip ir sakydavo, kad jeigu kažkas slegia sielą, tai eik pas Jolantą, išsipasakok nieko neslėpdamas, savęs neteisindamas, nuskriaustuoju neprisistatydamas, ir „gausi išrišimą“. Ji ne tik dėmesingai […]

Genovaitė ŠNUROVA Su Apolonija gal niekada ir nebūčiau susipažinusi, jei nebūtų į galvą šovusi mintis pasidaryti giminės genealoginį medį. Jaunystėje tokie dalykai nerūpėjo, o senstant parūpo pasidomėti protėviais ir jų gyvenimu. Vos pradėjusi įgyvendinti sumanymą, supratau, kad susizgribau per vėlai: galimi informatoriai jau beveik visi Amžinybės soduose savo gyvenamąsias vietas deklaravę… Žinoma, nenuleidau rankų. Kantriai […]

Genovaitė ŠNUROVA Naktis reanimacijos palatoje buvo keistai rami. O gal tik man taip pasirodė, gal visos naktys ir dienos čia būna būtent tokios. Kažkur palatos kamputyje tyliai aimanavo vyras, kitame – duslaus balso savininkas tai Dievo šaukėsi, tai seselių, o šalia manęs (tiesiog už plonos širmos) gulėjo moteris. Girdėjau tik netolygų jos alsavimą. Žinoma, jei […]