Genovaitė Šnurova Taip, jaunystėje aš buvau viena tų, kurios teigė, kad kažkuriame sekcijos stalčiuke ramiai gulintis Santuokos liudijimas – nieko nereiškiantis dalykas. Net išsijuosusi tvirtinau, kad tas popieriukas (taip, taip, tikrai vadinau būtent šitaip) niekaip neapsaugos nei nuo neištikimybės, nei nuo turtinių santykių ir kitokių santuokinių įsipareigojimų netesėjimo. Pasakysiu dar daugiau – aš tuo buvau […]
Atvirumo valandėlė
Mintys sugrąžino
į vaikystę
Genovaitė Šnurova Kol buvau jauna ir sveika, negalvojau, kad kada nors bus taip, jog nė kojos iš namų iškelti negalėsiu, kad rudenį mane dukra išsiveš „tremtin“, t. y. į miesto daugiabučio penktąjį aukštą, o vasaros mėnesiais sugrąžins mane į kaimą, bet nepaliks vienos (dukros, žentai pasikeisdami „saugo“ mane), o anūkai šitą prievolę (prižiūrėti mane) vadins […]
Kol nieko neturėjome,
buvome laimingi
Genovaitė Šnurova Kažkoks keistas vakaras. Nors lauke pašalę, bet nuo stogų laša. Nežinau, ar tai normalu. Tiesa, dėl to sau galvos nekvaršinu. Kaip yra, taip gerai. Gyvenime būna dienų, kai nenustebčiau, kad saulė ir mėnulis kartu pasirodytų. Galva tokiais atvejais būna tokia sunki, tarsi kažkas į ją būtų smėlio pripylęs. Net mintims vietos nebelikę. Gal […]
Vyras ir dvi jo moterys
Genovaitė ŠNUROVA Gimiau dar prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, bet apie jį girdėjau tik iš suaugusiųjų. Per maža buvau, kad ką nors suprasčiau ar įsiminčiau. Tik gerokai ūgtelėjusi girdėjau pasakojimus apie tai, kad daug kaimo namų sudegė, kad kažkur netoliese krito bombos, miškelyje šalia beržo gulėjo nušautas jaunutis vokiečių kareivis, kurį kaimo vyrai čia pat […]
Žmogaus gyvenimas –
lyg amerikietiški kalneliai
Genovaitė ŠNUROVA Prieš porą metų pirmą kartą išsiruošiau į, pasak mano planus žinojusios kaimynės, jaunystės paieškų kelionę. Laiko turiu, automobilį turiu, tai ir nutariau pakeliauti. Pirmiausia panorau aplankyti kaimą, kuriame kažkada gyveno mano seneliai. Važiuodama ten įsivaizdavau pamatysianti gražiai nudažytus, medinėmis lentutėmis apkaltus namus, prie kurių užveisti gėlynai, takelius, vedančius nuo vieno kaimyno link kito, […]
Kalinio dukra
Genovaitė ŠNUROVA Vis dar dainuoju moterų ansamblyje. Dažnai koncertuojame, važiuojame visur, kur mus kviečia. Kartą vadovė pasakė, kad tolimo rajono kultūros darbuotoja organizuoja vokalinių ansamblių konkursą ir mums siūlo jame dalyvauti. Naujiena buvo netikėta. Mes niekada nedalyvavome jokiose varžytuvėse, jokiuose konkursuose ar šiaip kokiuose nors renginiuose, kur būtų vertinami mūsų sugebėjimai.Visaip svarstėme, visų nuomones išklausėme […]
Tiesa, kurios kiti nežinojo
Vos tik likau našlė, nutariau nebegyventi gimtajame kaime, nes vienai buvo labai sunku tvarkytis. Jaunų, stiprių vyrų kaime nebuvo, todėl vien malkų žiemai pasiruošti labai sudėtinga. Tais laikais dar nebuvo verslininkų, užsiimančių miškų pirkimu ir malkinės medienos apdirbimu. Žodžiu, šeimų vyrai per žiemą kažkaip sugebėdavo apsirūpinti malkomis kitai žiemai. Darbštesni kuro paruošdavo dar daugiau. Pasikinkydavo […]
Įpročiai savaime neatsiranda
Genovaitė Šnurova Jau skaičiuoju paskutinius mėnesius iki pensijos, bet dar tikiuosi padirbėti tame pačiame darbe kokius metelius (jei viršininkas nepaprašys išeiti), todėl susigundžiau atvykti į seminarą buhalteriams (dirbu vyriausiąja buhaltere nedidelėje įmonėje) ir įmonių vadovams apie naujausius mokesčių pakeitimus. Mano darbe tokias naujoves žinoti būtina, nes nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ir taip vožteli per kišenę, […]
Nepamirštamas įvykis
Genovaitė Šnurova Šventėme kolegės gimtadienį. Nebejaunatvišką, žinoma, „rimtą“. Geriau neminėsiu skaičiaus. Bala nematė. Gurkšnojome saldų vyną, juokavome, pasakojome linksmas gyvenimiškas istorijas, skanavome jubiliatės iškeptą tortą ir jautėmės taip, lyg dar būtume neišaugusios iš paaugliško amžiaus. Ne veltui sakoma, kad sensta tik kūnas, o akys ir širdis – ne.Kai jau lyg ir ruošėmės skirstytis, nes vakarėjo, […]
Mes – klystantys žmonės
Genovaitė Šnurova Dabar Aleksas dažnai laiką leidžia aludėje. Ir šį kartą čia susirinkusiems sugėrovams tūkstantąjį kartą pasakos apie dukras, kurios savo gabumais ir užsispyrimu daug pasiekė, yra mylimos ir gerbiamos, sukūrusios gražias šeimas, auginančios vaikus, tai yra Alekso anūkus, kurių jis nematė. Ir, ko gero, niekada nepamatys. O jei ir susitiks kažkuriame gyvenimo posūkyje, tai […]
