Atvirumo valandėlė

Mačiau jos ašaras

Genovaitė ŠNUROVA Retokai užklystu į savo gimtojo miesto kapines. Pati save guodžiu, kad tam labai trūksta laiko, nors iš tikrųjų tai tik nelabai vykęs pasiteisinimas, nenuraminantis sąžinės, o tik šiek tiek ją pridengiantis lyg kažkokiu nematomu vualiu. Labai norint užtektų laiko (juk tiek jo daug praleidžiu paprasčiausiai tingėdama net pajudėti), bet tas nuolatinis savęs apgaudinėjimas […]

Atvirumo valandėlė

Keturios mamos, o tėtis vienas

Mūsų kaimelyje, pačiame rajono užkampyje, tebuvo dvylika trobų. Trys iš jų – negyvenamos. O ir iš viso kaimelis buvo tarsi visiškai atskira respublika: toli nuo pagrindinio kelio, dar toliau nuo artimiausių didesnių kaimų, tuo labiau miestelių. Žodžiu, galima sakyti, kad tai ne tik valdžios, bet netgi Dievo užmirštas kampelis su pačių sugalvotais, bet niekur neužrašytais […]

Atvirumo valandėlė

Kaltino tik mane

Genovaitė ŠNUROVA. Tada buvau miestelio vidurinės mokyklos dešimtokė, kai į mūsų mokyklą atėjo naujas mokinys – aukštas juodaplaukis kerinčia šypsena. Mes, mergaitės, kaip dabar jaunimas sako, susilydėm dėl jo. Visos kaip įmanydamos jam pataikavom, visos stengėmės pakliūti į jo „ryšio zoną“. Tarp tų, pametusių galvą, žinoma, buvau ir aš. Sužinojusi, kad jam sunkiai sekasi matematika, […]

Atvirumo valandėlė

Streso padarinius tebejaučiu

Genovaitė ŠNUROVA Penktadienis. Ramiai dirbau ir jau galvojau apie tai, kaip praleisiu savaitgalį. Žinojau, kad rytoj mamą išleis iš ligoninės, kad ją parsivešiu į savo namus (jei sutiks) arba jos namuose kartu pabūsiu porą dienų.Mama susirgo labai netikėtai. Tiesiog iškart po šešiasdešimtojo gimtadienio šventės. Niekada nebuvusi pas gydytojus, nevartojusi jokių vaistų, ėmė ir susmuko viduryje […]

Atvirumo valandėlė

Tėvo vardas … Elena

Vos tik buvo paskelbtas karantinas, įprasta mano dienotvarkė griuvo. Visų pirma, nebereikėjo anksti keltis, gražiai rengtis, susitvarkyti plaukus, šiokį tokį makiažą pasidaryti ir išvažiuoti į darbą (prieš keletą metų iš miesto išsikėliau į senelių sodybą kaime), nepamirštant rezervuoti šiek tiek laiko automobilių kamščiams gatvėse. O darbe pirmiausia su kolegėmis išgerdavome po puodelį kavos, aptardavome praėjusios […]

Atvirumo valandėlė

Po mūsų tikrai nebebus mūsų…

Kaime gyvenusi mano mama turėjo draugę Elžbietą. Gyveno abi netoli viena kitos, labai gražiai sutarė, dalijosi žolynų sėklomis, daržovėmis ir, tikrai žinau, nė dienos neištverdavo viena be kitos. Kadangi žinojau, jog mama draugei nunešdavo dalį skanėstų, kuriuos aš jai atveždavau, tai stengdavausi pripirkti jų tiek, kad abiem užtektų.Mano mama buvo silpnesnės sveikatos, todėl draugė jai […]

Atvirumo valandėlė

Netikėtas susitikimas po 50 metų

Genovaitė ŠNUROVA Net pašokau nuo kėdės iš nuostabos, kai sanatorijos druskų kambaryje šalia sėdėjęs vyras kreipėsi į mane vardu. Pirmiausia pagalvojau, kad jis gal koks ekstrasensas, nes (tai buvo, rodos, ketvirtoji šios procedūros diena) aš savo vardo garsiai neištariau. Tikrai, tikrai. Tiesiog ateidavau nurodytu laiku, apsirengdavau specialiais rūbais ir tylutėliai atsisėsdavau į nurodytą kėdę, kurią […]

Atvirumo valandėlė

Praėjusio laiko atgarsiai

Genovaitė ŠNUROVA. Mano istorija gal kiek neįprasta, bet aš vis tiek noriu ją papasakoti. Tuo labiau kad artėjant vasarai buvau priversta viena pasilikti namuose visai savaitei. Taigi, apmąstymams laiko užteko.Turiu prisipažinti, kad Dievu ar kažkaip kitaip pavadintu Tvėrėju tikrai tikiu, bet bažnyčios nelankau. Gal dėl to, kad jos nelankė ir mano močiutė, man nuo vaikystės […]

Atvirumo valandėlė

Penktosios Laudato si’ metinės. „Viskas susiję“

2015 metais gegužės 24 dieną buvo paskelbta popiežiaus Pranciškaus enciklika Laudato si’ apie rūpinimąsi bendrais namais. Joje popiežius pratęsė savo pirmtakų įžvalgas ir papildė savomis, įtraukė naujų temų. „Tai naujas žingsnis Bažnyčios socialinėje doktrinoje ir gairės teisingesnių visuomenių kūrimui, mokančių saugoti žmogaus ir visos kūrinijos gyvenimą“, – rašo Andrea Tornielli, „Vatican News“ vyriausiasis redaktorius.Enciklikoje organiškai […]

Atvirumo valandėlė

Užauginome egoistą

Genovaitė ŠNUROVA. Prisipažįstu, visada buvau smalsus, linksmas, mėgstantis dainuoti ir geras kompanijas. Nežinau ir jau tikrai nebesužinosiu vieno dalyko – kodėl moterys dėl manęs netgi rungtyniavo (tikrai nesigiriu, bet taip buvo, o kai kas sako, kad ir dabar taip yra), nes nebuvau nei gražus, nei aukštas, nei turtingas. Labai mėgau šokti, todėl visada galvojau, kad […]