Apie anytas marčios nelabai gražiai pakalba, anytos apie marčias, ko gero, irgi. Galbūt ir apie uošves žentai ne mažiau „perliukų“ pažeria. Gal ir atvirkščiai būna. Ko jau nežinau, tai nežinau. Aš noriu papasakoti savo istoriją.
Sūnų auginau viena. Kai berniukui buvo dveji metukai, vyras pykčio minutę prisipažino, jog vedė mane tik todėl, kad susipyko su savo ilgamete drauge, su kuria net ir bendrą gyvenimą planavo. Aš šito nežinojau, galvojau, kad jis tikrai mane įsimylėjo, todėl tas jo prisipažinimas man gerokai sujaukė gyvenimą.
Nuo tos dienos ėmėme nesutarti. Anksčiau į visokius vyro vėlavimus, viršvalandžius ir kitokius dingimus iš namų keletui valandų laikiau normaliu dalyku, todėl į visa tai žiūrėjau atlaidžiai: vyras gi ne koks prie grandinės pririštas šuo. Tiesa, aš pati buvau pareiginga, mat reikėjo laiku grįžti namo, laiku paimti vaiką iš lopšelio, laiku paruošti vakarienę ir t. t.
Užtat dabar visi vyro negrįžimai laiku buvo traktuojami kaip įžūli neištikimybė, palydima ne tik pykčio, bet netgi isterijos proveržių. Įtampa pamažu augo, augo…
Maždaug po metų vėlai vakare terasoje atsisėdusi išgerti arbatos pastebėjau, jog čia nėra kai kurių vyro daiktų. Persmelkė negera nuojauta – nejaugi išėjo? Greitai įbėgau į vidų – tikrai nebėra jo daiktų. Išėjo visam laikui… Net neatsisveikinęs… Ne vienus metus ašaromis laisčiau takelius į daržą, kur auginau daug daržovių, takelį į kapines, kuriose buvo palaidoti mano tėvai. Vienatvė labai slėgė. O ir sunku buvo vienai visur suspėti.
Kai paaugo sūnus, visur eidavome abu. Jis netgi pamėgo daržininkystę, labai domėjosi daržovių įvairove, ilgainiui ėmė man patarinėti, o dar po kurio laiko aš jau buvau tik sūnaus pagalbininkė.
Mokslams sūnus pasirinko agronomiją tuometinėje Žemės ūkio akademijoje. Jo „praktikų ūkis“ beveik visada buvo mano daržas. Augino jis čia netgi tokias daržoves, kokių aš mačiusi nebuvau, nežinojau netgi to, kaip jas reikia paruošti, ką iš jų galima pagaminti.
Sūnus vedė kaunietę. Bandžiau jį atkalbėti nuo tokio pasirinkimo, įtikinti, kad kaimo vaikui miestietė tikrai netinka, bet man nepavyko.
Tęsinį skaitykite 2020 10 10 „Utenyje“
