Genovaitė ŠNUROVA. Su Ada draugavau nuo šeštos klasės. Nei sau, nei kitiems negaliu paaiškinti, kodėl iš visų klasės mergaičių būtent ji man labiausiai patiko, nors nebuvo nei labai graži, nei kokiais nors talentais išsiskirianti iš kitų. Aš jaučiausi įsimylėjęs, nors tada dar supratimo neturėjau apie tikrą meilę. Lydėdavau Adą namo, panešdavau jos portfelį, kuris visada būdavo kažko sunkaus prikrautas, kartais pasikviesdavau pasivažinėti dviračiu ir jaučiausi tarsi pakylėtas nuo žemės. Man labai patiko tai, kad ji kiekvieną kartą atstumdavo nors menkiausią dėmesį jai rodančius kitus vaikinus. Tai kaipgi tokiu atveju nesijausi išskirtinis… Kai baigiau profesinę mokyklą, gavau šaukimą į tuometinę tarybinę armiją. Tėvai visiems šauktiniams suorganizuodavo išleistuves, tai ir aš nebuvau išimtis. Visą vakarą nepaleidau Ados rankos, kartojau ir kartojau prašymą laukti manęs ir vis išgirsdavau teigiamą atsakymą. Tie jos žodžiai malšino išsiskyrimo kartėlį. Visą tarnybos laiką susirašinėjome laiškais. Ji man juos rašė kasdien, o aš šiek tiek rečiau, mat ne visada turėjau laisvesnio laiko. Žinoma, mano sugrįžtuves irgi atšventėme. Tuo labiau kad toji diena sutapo su mano gimtadieniu. Ada tada jau dirbo mūsų miestelio valgyklos vedėja, todėl ta proga prigamino tiek įvairiausių skanėstų, kad galvojau niekada neatsivalgysiu. (Tęsinys 2020 05 16 laikraštyje)
Related Articles
Du lazdos galai
Genovaitė ŠNUROVA. Janina netgi tada, kai dar mokėsi kaimo pradinėje mokykloje, per pertraukas dažniausiai laiką leisdavo viena. Nemėgo jos nei klasės draugai, nei jų tėvai. Priežastis, žinoma, buvo. Janina mėgdavo pasisavinti kitų vaikų šalikus, kepures, pirštines, vis taikydavosi sugadinti jų portfelių sagtis, priteplioti sąsiuvinius, kokios nors knygos lapą išplėšti, bendraklasių drabužius rašalu aptaškyti. Žodžiu, pasak […]
Nereikia lįsti ten, kur tavęs neprašo
Daugelį metų vienas butas mūsų name buvo tuščias. Mirus jo savininkei, kažkas iš moters giminaičių jį paveldėjo, bet negyveno, niekam to buto nenuomojo. Neatvažiuodavo netgi pasižiūrėti, kaip tas jų paveldėtas turtas atrodo. Kai kažkas (tyčia ar netyčia) išdaužė to buto langą, nežinojome, kur ieškoti buto savininkų, todėl per skylę lange vasarą prilydavo, o žiemą pripustydavo […]
Vietoj trijų gyvenimų – apleistų namų langų kiaurymės
Genovaitė ŠNUROVA Šalia du nedidelius mietelius jungiančio žvyrkelio yra trys nedideli kaimeliai. Juose – vos po keletą sodybų, esančių, kaip mes juokaudavome, per padorų atstumą viena nuo kitos. Tada, kai viename iš tų kaimelių ir aš gyvenau, visos trobos buvo pilnos žmonių, visose virė gyvenimas.Visuose trijuose kaimeliuose gyveno beveik be išimties gausios šeimos, o šalia […]
