Genovaitė ŠNUROVA. Su Ada draugavau nuo šeštos klasės. Nei sau, nei kitiems negaliu paaiškinti, kodėl iš visų klasės mergaičių būtent ji man labiausiai patiko, nors nebuvo nei labai graži, nei kokiais nors talentais išsiskirianti iš kitų. Aš jaučiausi įsimylėjęs, nors tada dar supratimo neturėjau apie tikrą meilę. Lydėdavau Adą namo, panešdavau jos portfelį, kuris visada būdavo kažko sunkaus prikrautas, kartais pasikviesdavau pasivažinėti dviračiu ir jaučiausi tarsi pakylėtas nuo žemės. Man labai patiko tai, kad ji kiekvieną kartą atstumdavo nors menkiausią dėmesį jai rodančius kitus vaikinus. Tai kaipgi tokiu atveju nesijausi išskirtinis… Kai baigiau profesinę mokyklą, gavau šaukimą į tuometinę tarybinę armiją. Tėvai visiems šauktiniams suorganizuodavo išleistuves, tai ir aš nebuvau išimtis. Visą vakarą nepaleidau Ados rankos, kartojau ir kartojau prašymą laukti manęs ir vis išgirsdavau teigiamą atsakymą. Tie jos žodžiai malšino išsiskyrimo kartėlį. Visą tarnybos laiką susirašinėjome laiškais. Ji man juos rašė kasdien, o aš šiek tiek rečiau, mat ne visada turėjau laisvesnio laiko. Žinoma, mano sugrįžtuves irgi atšventėme. Tuo labiau kad toji diena sutapo su mano gimtadieniu. Ada tada jau dirbo mūsų miestelio valgyklos vedėja, todėl ta proga prigamino tiek įvairiausių skanėstų, kad galvojau niekada neatsivalgysiu. (Tęsinys 2020 05 16 laikraštyje)
Related Articles
Prieš trisdešimt metų
Genovaitė ŠNUROVA. Sausio 13-oji į Lietuvos istoriją įrašyta didžiosiomis raidėmis. Dar ir šiandien, praėjus lygiai trisdešimčiai metų, tebėra daug tų dienų liudininkų, daug tų, kurie dėl darbo pobūdžio, ligų ar kitokių priežasčių negalėjo būti ten, kur vyko patys svarbiausieji įvykiai, juos sekė nesitraukdami nuo radijo aparatų ar televizijos ekranų. Istorija dar gyva daugelio atmintyje. Tuometiniai […]
Draugystės tvirtumo patikrinimas
Genovaitė ŠNUROVA. Dirbau kolektyve, kuriame daugumą sudarė moterys. Darbas buvo susijęs su visokiausių ataskaitų, sutarčių, protokolų, projektų rašymu. Kitaip sakant, sėdimas. Du mūsų kolegos vyrai jau buvo įpratę prie mūsų moteriškų pasiplepėjimų kavos gėrimo pertraukėlių metu, pasiguodimų, paatviravimų. Iš viso pulkelio moterų tik trys buvo ištekėjusios, visos kitos – išsiskyrusios, o aš – senmergė. Kartais […]
Vienturtėliai neatsparūs blogiui
Genovaitė ŠNUROVA.Prieš keletą metų mano draugė Dovilė įsigijo sodybą. Ji buvo visai šalia vieškelio, ant kalvelės, nuo kurios atsiveria nuostabaus grožio panorama.Iki artimiausio kaimelio buvo visai netoli, bet netgi arčiausiai esančių namų nesimatė, nes juos užstojo gal kažkada čia gyvenusiųjų sodinti, o gal savaradžiai medžiai.Kai pirmą kartą pamačiau draugės pirkinį, nusivyliau. Sodyba buvo labai apleista. […]
