Genovaitė ŠNUROVA. Į kapines ateinu beveik kasdien. Ypač tada, kai reikia nusiraminti, kai kažko pritrūksta, kažko maža ar šiaip kokia neganda įsisuka. Pavaikštau, paskaitau pavardes paminkliniuose akmenyse ir nusiraminu. Juk čia guli tiek daug mano pažįstamų, giminaičių, draugų, kuriems gyvenime vis kažko trūko, kažko nepasidalijo netgi patys artimiausi giminaičiai. Štai vienas šalia kito ramiai guli buvę kaimynai, kurie vos ne kasdien pykosi dėl vištos, iškapsčiusios daržus, dėl nutrūkusio šuns, dėl per tvorą į kaimyno kiemą nuriedėjusio obuolio, dėl per arti sklypo ribos pasodintų medžių, metančių šešėlį. Puikiai prisimenu, kaip jie vienas kitą keikdavo, kaip grasino susidoroti. Susidorojo su jais pats gyvenimas: vienam sunkią ligą parūpino, kitam – mirtimi pasibaigusią automobilio avariją. O štai dabar abiem visko gana: guli po sunkiomis granito plokštėmis ir tyli. Netoli jų amžinojo poilsio atgulė ir visažine vadinta keistuolė. Niekas dorai nežinojo, nei kur ji gyvena, nei tikro jos vardo, nei pavardės. Užtat žinojo, kad keistuole vadinama moteris labai domėjosi kitų žmonių, netgi nepažįstamų, gyvenimais. Ką ir kur besusitiktų, būtinai išklausinės viską apie tą žmogų. Žinoma, kai kurie jos užkalbinti nepažįstami žmonės ją kartais šiurkštokai pavarydavo šalin, o tie, kas ją sutikdavo dažnai, pasakodavo jai visokiausias išgalvotas istorijas. Tyčia. Keistuolė visiems prisiekinėdavo, kad niekada niekam nepasakoja, ką išgirdusi, bet vos tik susitikdavo žmogų, kuris jai skirdavo šiek tiek laiko ir dėmesio, viską, ką būdavo išgirdusi iš kitų, išklodavo iki smulkmenų. Užtat ją pažįstantys ir pasakodavo nebūtus dalykus, o po to, girdėdami jos perpasakojimus, nesitverdavo juoku. (Tęsinys 2020 09 05 laikraštyje)
Related Articles
Išgalvota meilė
Dabar mane gelbsti nedarbingumo pažymėjimas. Nebesijaučiu didele ligone, bet visiems, norintiems mane aplankyti, sakau, kad prie visų kitų ligų prisidėjo dar ir gripas. Taigi yra didelė tikimybė užsikrėsti. O iš tikrųjų tai nesergu aš jokiu gripu. Ir nesirgau. Tiesiog nenoriu, kad kas nors pas mane ateitų. Kol kas nenoriu nieko matyti, su niekuo kalbėtis. […]
Sūnaus laimei trukdė… motinos meilė
Genovaitė ŠNUROVA Aš irgi noriu papasakoti man gerai žinomą istoriją. Ji gal ne visai tradicinė. Juk paprastai motinos dėl savo vaikų padaro viską, kad jie būtų laimingi. O mano kaimynė elgėsi atvirkščiai…Priešais mūsų butą gyvenanti kaimynė Ona buvo mano mamos draugė, o jos du sūnūs – mano bendraamžiai. Su jais nuo vaikystės draugavome: kartu žaidėme, […]
Brolių meilė
Irena nebuvo nei gražuolė, nei darbštuolė, nei turtuolė. Be to, dar ir mokslo gudrybių nelabai norėjo į galvą susidėti. Gal todėl beveik kasmet kiekvienos klasės kursą po du kartus pakartodavo, bet ir tokia priemonė jos žinių bagažo nepakeitė. Vargo su ja mokytojai, kažkurį laiką vargo ir tėvai, kol suprato, kad kitaip nebus: užteks, kad moka […]