Atvirumo valandėlė

Dvidešimt trejus metus buvau tikra moteris

Irena Ratkevičiūtė

Ištekėjau būdama devyniolikos. Skubėjau išeiti iš gimtųjų namų, nes juose ramybės nebuvo nei dieną, nei naktį. Tėvas gėrė. O išgėręs tapdavo agresyvus. Mušdavosi ne tik su sugėrovais – mušdavo ir motiną. Žiauriai, be gailesčio. Žinodami, kad tėvas geria ir vakare grįš girtas, išeidavom iš namų. Kur tik neteko nakvoti: šiaudų kūgiuose, daržinėje ant šieno, rūsyje. Motina stengėsi, kad niekas nežinotų, kas vyksta mūsų namuose, bet kur tu kaime ką nors nuslėpsi! Turėjau du brolius. Vyresnius. Vyriausiasis paaugęs pradėjo su tėvu gerti ir muštis. Dažniausiai, kai bandydavo užstoti mamą. Vidurinis baigęs aštuonias klases išvažiavo mokytis į proftechninę mokyklą ir namuose būdavo retas svečias. Aš – jauniausia. Kai tėvas vyresnėliui malka sudaužė galvą, šis po ligoninės į namus nebegrįžo – išvažiavo į Latviją, keli kilometrai už Zarasų, pas 11 metų vyresnę moterį. Kai niekas jau nebesitikėjo – susilaukė dukters. Namuose su tėvais likau viena. Iš pradžių smerkiau mamą, kodėl nepalieka tėvo, kodėl nesiskiria. Tėvų skyrybos buvo mano didžioji svajonė. Paaugusi supratau, kad, nors ir kaip ten būtų, mama mylėjo tėvą. Todėl ir susitaikydavo atleisdama viską. Mokiausi gerai, buvau pavyzdinga. Baigusi vidurinę įstojau į medicinos mokyklą. Ištekėjau už pirmo pasitaikiusio. Buvau graži, tvarkinga. Galėjau rinktis, bet nesirinkau, galvodama, kas mane ims iš tokios šeimos?!
Valdas buvo už mane ketveriais metais vyresnis. Gerti pradėjo dar mokydamasis vidurinėje mokykloje, už ką ir buvo iš jos išmestas. Netoli Vilniaus, ar tik ne Būkiškėse, išmokau vairuoti traktorių. Dirbo, bet ir gerdavo. Tik pradėjęs draugauti su manimi beveik nustojo gerti. Jaučiau, kad myli. Vestuves atšventėme, kai aš jau buvau nėščia. Dabar žiūrinėdama vestuvių nuotraukas matau, kad net vestuvinės suknelės klostės nepaslėpė nėštumo.

Tęsinį skaitykite 2019 12 28 „Utenyje“