Atvirumo valandėlė

Santuoka iš išskaičiavimo

Aš – kaimo mergaitė. Mano tėvai irgi paprasti kaimo žmonės. Nei jie kokių mokslų siekė, nei didelių svajonių turėjo. Aš ir dvi mano seserys nebuvome labai gabios mokslams, todėl tėvai mus spaudė prie ūkio darbų. Man tai netgi patiko. Ypač arkliai. Mėgau ir darže pasikapstyti. atrodydavo, kad suleidusi rankas į žemę tvirtybės iš jos pasisemiu. […]

Atvirumo valandėlė

Tarp meilės ir vaikų lygybės ženklo nedėčiau

Kol mokėmės mokykloje, Robertas tikrai rodė man išskirtinį dėmesį, bet aš į tai visiškai nereagavau. Nežinau, kodėl tuomet jis manęs visiškai nedomino. Užtat kai pajutau, kad jis, matyt, praradęs viltį, ėmė sukinėtis apie mano klasės draugę Vilmą, sunerimau. Man kažkaip neįprasta buvo, kad mane paliko, nes paprastai vaikinus palikdavau aš. Įžeistos ambicijos neleido ramiai miegoti. […]

Atvirumo valandėlė

Laidotuvių nuotaikos nepajutau

Genovaitė ŠNUROVA Prisipažinsiu, labai nustebino pranešimas apie mano velionės draugės sūnaus mirtį. Tuo labiau kad liūdną žinią pranešęs žmogus nieko daugiau nepaaiškino, o tik pasakė, kad Paulius mirė, kad bus ten ir ten pašarvotas, dar pasakė, kuriose kapinėse bus palaidotas, ir viskas. Tokią žinią išgirdusi, dar kurį laiką taip ir sėdėjau su telefono rageliu rankose. […]

Atvirumo valandėlė

Nusivylęs meile

Turiu prisipažinti, kad savo kaimyno Stasio gerai nepažinojau. Tiksliau, nežinojau jo praeities. Kai jis atvažiavo dirbti į mūsų kolūkį, jau buvo įpusėjęs ketvirtą dešimtį metų. Kaip jaunam, perspektyviam specialistui, Stasiui buvo paskirtas trijų kambarių butas daugiabučiame name. Kolūkio valdyba buvo nutarusi skirti jam kažkokią pinigų sumą įsikūrti. Mes tikėjomės, kad jis čia atsiveš ir savo […]

Atvirumo valandėlė

Prisiminimai sugadino gražią šventę

Mano draugė Saliutė neseniai šventė jubiliejinį gimtadienį. Iki jo likus porai mėnesių gavau ilgą jos ranka rašytą laišką ir kvietimą į šventę. Galvojau, kad nevažiuosiu, nes dabar ji gyvena labai toli nuo manęs, savo automobilio neturiu, prašyti, kad kas nuvežtų tokį ilgą kelią, irgi nesinori, o ir sveikata nebe ta, kad autobusu galėčiau trenktis į […]

Atvirumo valandėlė

Atomazga, kurios niekas nesitikėjo

Negaliu žodžiais perteikti šiandieninės savijautos. Jaučiuosi taip, lyg mažų mažiausiai vikšrinis traktorius būtų per mane pervažiavęs. Neklauso nei mintys, nei rankos. Emocijos nepavaldžios protui. Nežinau, kaip jausitės jūs, perskaitę pasakojimą apie vakar dieną. O ji – tikrai neeilinė. Tokia, kuri tikrai nepasimirš visą likusį gyvenimą. Su pusbroliu Aliuku (tik užaugusi sužinojau, kad jo tikras vardas […]

Atvirumo valandėlė

Atleisdama šeimos neišsaugojau

Ištekėjau labai jauna – vos sulaukusi aštuoniolikos. Net nežinau, ar tikrai buvau įsimylėjusi Tomą, ar tik įsivaizdavau mylinti. Apsisprendimą skubino giminės, teigdami, kad nepraleisčiau tokios puikios progos, nes kito tokio „žmogus be jokių priekaištų“ daugiau gali nebepasitaikyti. Tuoj po vestuvių, kurias mums iškėlė Tomo tėvai, mirė jo močiutė. Kadangi jos butas liko tuščias, mums buvo […]

Atvirumo valandėlė

Kerštas nepadėjo išsaugoti šeimos

Prieš keletą dešimtmečių iš lūpų į lūpas keliavusi sparnuota frazė, kad apie vyrų neištikimybę paskutinės sužino jų žmonos, neprarado aktualumo iki šių dienų. Regina nebuvo išimtis… Kad Rolandas įsimylėjo bendradarbę Mildą, kolegoms buvo žinoma. Juk ne veltui sakoma, kad kosulio ir meilės nepaslėpsi. Į pirmuosius Rolando rodomus dėmesio ženklus Milda nereagavo. Vėliau netgi pyko, visokiais […]

Atvirumo valandėlė

Gyvenimas su išsiskyrusiu vyru

Mane su Aleksu supažindino buvusi kaimynė. Abi susitikome miesto parke, sustojome paplepėti, o Aleksas kaip tik tą minutę ėjo pro šalį. Kaimynė ir Aleksas – buvę bendradarbiai. Džentelmeniškai atrodantis Aleksas pakvietė mus į netoliese esančią kavinukę, pavaišino kava, nupirko po pyragaitį, pasikalbėjome, pajuokavome ir išsiskyrėme: aš nuėjau į vieną pusę, o kaimynė ir Aleksas – […]

Atvirumo valandėlė

Vietoj trijų gyvenimų – apleistų namų langų kiaurymės

Genovaitė ŠNUROVA Šalia du nedidelius mietelius jungiančio žvyrkelio yra trys nedideli kaimeliai. Juose – vos po keletą sodybų, esančių, kaip mes juokaudavome, per padorų atstumą viena nuo kitos. Tada, kai viename iš tų kaimelių ir aš gyvenau, visos trobos buvo pilnos žmonių, visose virė gyvenimas.Visuose trijuose kaimeliuose gyveno beveik be išimties gausios šeimos, o šalia […]