Genovaitė ŠNUROVA
Utenos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vitalijus Šeršniovas – naujas žmogus šioje valdžios institucijoje. Daug uteniškių jį pažįsta nuo pat vaikystės, bet, manau, yra ir tokių, kurie jo pavardę išgirdo tik prieš praėjusių metų rinkimus į savivaldybes, todėl norėjosi išsamesnės pažinties su šiuo jaunu žmogumi. Prisipažinsiu, kalbėdamasi su juo ir atidžiai klausiausi, ir juokiausi iki ašarų, ir stebėjausi netradiciniais sprendimais. Būtent toks jis žmogus – nenuspėjamas, nemėgstantis „bandos principų“, nevengiantis priimti nepopuliarių sprendimų ir nesikratantis atsakomybės. Tokį įspūdį susidariau su juo pabendravusi tą vienintelį kartą. O sužinoti bandžiau štai ką…
Papasakokite apie save plačiau. Tai įdomu tiems, kas jūsų nepažįsta. Gimiau ir augau Utenoje, baigiau Dauniškio gimnaziją, vėliau tuometinėje Utenos aukštesniojoje verslo mokykloje baigiau buhalterinės apskaitos kursą. Kai jau turėjau rankose diplomą, iš karto nuėjau į karinį komisariatą ir užsirašiau į kariuomenę. Tik grįžęs iš komisariato, tėvams pasakiau, kad taip pasielgiau. Man tai buvo svarbus sprendimas, nors visi, kurie apie tai sužinojo, man tiesiai šviesiai sakė, kad pasielgiau neprotingai. Kadangi buvau ganėtinai padūkęs jaunuolis, tai manęs išauklėti nesugebėjo nei mokykla, nei mamytė, nei tėvelis, nei policija… Kuo tas padūkimas pasireikšdavo? Gyvenimas toks buvo, aplinka tokia. Kai nuėjau į kariuomenę, ten mane išmokė mylėti ir mamytę, ir tėvelį, ir tėvynę. „Galvos stalčiukuose“ viskas susidėliojo į vietas. Aš ir dabar galvoju – ačiū Dievui, kad ten nuėjau. Tris mėnesius buvau Rukloje, o po to išvežė į Šiaulių pelkes.
Tęsinį skaitykite 2020 02 08 „Utenyje“
