Aktualijos

Utenos rajono savivaldybės taryboje: priesaika, klasių komplektai ir vadovų algos

Genovaitė ŠNUROVA

Liepos mėnesį Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) nariai atostogavo, o rugpjūčio pabaigoje rinkosi į eilinį posėdį. Jame dalyvavo visi 25 Tarybos nariai. Posėdis prasidėjo šventiškai: sąžiningai dirbti Utenos rajono žmonių labui, padėjęs ranką ant LR Konstitucijos, prisiekė Liuonius Purvinis. Jis tarybos nariu tapo buvusiam Tarybos nariui Vidmantui Valinčiui pradėjus dirbti mero patarėju. Su keturiasdešimtuoju gimtadieniu pasveikintas Tarybos narys Marijus Kaukėnas. Pasveikinta ir Tarybos narė Roberta Macelienė, Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Vieversa“ vadovė, Rumunijos Bistritos mieste vykusiame Tarptautinių folkloro asociacijų sąjungos 70-mečiui skirtame renginyje įvertinta pagrindiniu prizu, garbingai vadinamu folkloro „Oskaru“. Taryba be didelių ginčų nusprendė patvirtinti Utenos rajono savivaldybės 2018 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį. Nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis už veiklas, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą 2020 metams. Tačiau pradėjus svarstyti klausimą dėl Utenos rajono bendrojo ugdymo mokinių skaičiaus kiekvienoje klasėje ir klasių skaičiaus, Tarybos narių nuomonės išsiskyrė, atmosfera posėdžių salėje įkaito. Tarybos nariams buvo paaiškinta, kad Aukštakalnio progimnazijoje buvo planuoti šeši penktokų klasių komplektai (tiek jų finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto miniterija). Bet mokykla sulaukė daugiau mokinių, norinčių mokytis 5 klasėje. Tuomet ir pradėta galvoti, ką daryti susidarius tokiai situacijai: jei būtų komplektuojama dar viena klasė, savivaldybei tektų prisidėti 30 tūkst. eurų. Kitas variantas – tą papildomą mokinių skaičių išdalijus į šešias klases, būtų po 28 mokinius kiekvienoje klasėje. Tarybos narys Sigitas Mecelica sakė, kad reikia naujos klasės, nes 30 tūkst. eurų – ne tokie dideli pinigai, kurių gerai panagrinėjusi biudžeto eilutes negalėtų surasti savivaldybė, o mokymosi kokybė mažesnėje klasėje būtų neabejotinai geresnė. Eglė Zarankaitė irgi pritarė tokiam teiginiui. Raimundas Kelevišius kvietė palaikyti švietimo komiteto siūlymą. Kiti tarybos nariai gynė savo išsakytą nuomonę. Iš esmės visi norėjo, kad būtų suformuota dar viena klasė. Utenos rajono savivaldybės Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas paaiškino, jog, padarius tokią išimtį Aukštakalnio progimnazijai, ir kitos mokyklos, kuriose situacija yra panaši, panorės to paties. Taigi atsirastų dar 9 papildomos klasės, o tada savivaldybei reikėtų kažkur surasti nebe 30 tūkst., o 270 tūkst. eurų. O tokių pinigų šiuo metu savivaldybė neturi. „Vienam padavę saldainį, ir kitiems turėtume jį duoti“, – paaiškinimus užbaigė R. Kraulišas. Paulius Čyvas teigė, kad kai jis mokėsi Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje, jo klasėje buvo 30 mokinių ir nieko blogo neatsitiko. Žydrūnas Urbonas patikino, kad jei bus priimtas sprendimas steigti Aukštakalnio progimnazijoje dar vieną klasę, jis bus iniciatorius tą patį padaryti ir Adolfo Šapokos gimnazijoje, kur mokosi jo sūnus. Pirmą kartą Tarybos nariams balsuojant už pateiktą sprendimo projektą, sprendimas nebuvo priimtas: 11 tarybos narių buvo už sprendimo projektą, 11 – prieš. Kai baigus svarstyti šį klausimą į salę grįžo trys nuo sprendimo projekto nusišalinę tarybos nariai (nes jų šeimos nariai dirba švietimo įstaigose), susigriebta, kad du iš jų buvo pareiškę nusišalinimą tik nuo pirmojo sprendimo punkto, o ne nuo viso sprendimo, – teko perbalsuoti. Tuomet rezultatas pasikeitė sprendimo projektui pritariančiųjų naudai: 13 pritarė, 11 – ne. Taryba ilgokai ginčijosi ir dėl komisijos Utenos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo planui parengti sudarymo. Seniai kalbama apie tai, kad reikia optimizuoti Utenos rajone esančių švietimo įstaigų tinklą, bet vis nesiryžtama to padaryti. Šiemet jau imtasi konkretesnių veiksmų: taryba sudarė komisiją, kuri išnagrinėjusi padėtį pateiks optimizavimo pasiūlymus. Komisiją sudaro šie nariai: Vitalija Bujanauskienė, Utenos švietimo centro direktorė, Laimutė Jasiūnienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Utenos susivienijimo pirmininkė, Romualdas Kraulišas, Utenos rajono savivaldybės administracijos Šveitimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas, Vida Musteikienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyr. specialistė, Zita Ringelevičienė, Utenos rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotoja, Asta Skeirienė, Dauniškio gimnazijos direktorė, Arūnas Telksnys, Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistas, Asta Vainiūtė-Misiukevičė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė. Į komisiją taryba delegavo dar 4 Tarybos narius: Raimundą Čepuką, Sigitą Mecelicą, Raimundą Kelevišių ir Daivą Pečionę. Komisijos pirmininke paskirta Zita Ringelevičienė, pavaduotoju – Romualdas Kraulišas, o sekretore – Jolita Lubienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistė (jai negalint eiti pareigų ją pakeistų to paties skyriaus vyr. specialistė Virginija Vaitiekienė). Manoma, kad kaime turėtų likti tik darželinukai ir pradinukai, o vyresniųjų klasių vaikai turėtų būti pavėžėjami į artimiausias miesto mokyklas. Taryba ilgai (netgi pernelyg ilgai) svarstė sprendimo projektą dėl Utenos kultūros centro mokamų paslaugų ir kainų. Utenos kultūros centras sprendimo projekte nurodė, kad siekiama teikti naujas paslaugas (profesionalaus meno festivaliai, kultūrinio turizmo paslaugos, edukacinės programos ir kt.). Numatoma kurti naujus meno mėgėjų kolektyvus, todėl reikėtų patvirtinti mokamų būrelių kainas. paaiškinta, kad gaunami pinigai būtų naudojami Kultūros centro infrastruktūrai gerinti ir darbuotojams skatinti. Kultūros centro direktorius Erikas Druskinas turėjo atsakyti į daugybę tarybos narių klausimų, apginti savo pozicijas, paaiškinti politikams nesuprantamus dalykus. Jurijus Blakunovas norėjo sužinoti, kur bus panaudoti už vandens pramogas gauti pinigai, S. Mecelica pasigedo kultūros strategijos, m. Kaukėnas pyktelėjo, jog rajono politikai vadinami nesidomintys kultūra, o Ž. Urbonas sakė, kad jį stebina rajono politikų požiūris: ankstesnioji Kultūros centro vadovė buvo kaltinama tuo, kad „Utenai mažai kultūros“, o dabartinis direktorius stengiasi padaryti, kad jos būtų nepalyginamai daugiau, tačiau vis tiek blogai. Po ilgų svarstymų ir abejonių paprašyta sprendimo projektą dar papildyti, įrašyti konkretesnius skaičius, todėl sprendimo priėmimas atidėtas kitam tarybos posėdžiui. Taryba nusprendė nustatyti Utenos PSPC direktoriui Edvinui Ašokliui mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį – 3154,03 Eur, apskaičiuotą pagal praėjusių metų vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį – 1433,65 Eur, dauginant iš koeficiento 2,2. Sprendimas dėl E. Ašoklio atlyginimo buvo priimtas be didelių diskusijų, replikų, priekaištų, tačiau svarstant sprendimo projektą dėl VšĮ Utenos ligoninės direktoriaus Daliaus Drungos atlyginimo kintamosios dalies nustatymo, kilo nemenkas sąmyšis. Sprendimo projektą pristatė Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus savivaldybės gydytoja Eligija Židonienė. Ji paaiškino, kad Utenos ligoninės direktoriui anksčiau buvo nustatytas mėnesinės algos kintamosios dalies dydis – 40 proc. mėnesinės algos pastoviosios dalies, t. y. maksimalus dydis pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Vadovaujantis sprendimo įžangoje nurodytais teisės aktais, Utenos rajono tarybai teikiamas nustatyti VšĮ Utenos ligoninės direktoriaus mėnesinės algos naujas kintamosios dalies dydis – 20 proc. mėnesinės algos pastoviosios dalies. Tarybos nariui Arvydui Paleckiui pasirodė, kad toks priedas prie algos nedovanotinai didelis, todėl pasiūlė 5 proc. priedą, o Rimantas Dijokas – 10 proc., mat ligoninėje trūksta 13 gydytojų, maistas prastas, neužtikrinamas gydytojų specialistų budėjimas naktimis ir t. t. Išklausiusi išsakytus priekaištus, savivaldybės administracijos teisininkė konstatavo, kad kintamoji dalis nustatyta Vyriausybės taryba negali jos keisti, todėl ir nuspręsta nustatyti D. Drungai mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį – 3635,55 Eur ir 20 proc. pastoviosios atlyginimo dalies priedą. Taryba pritarė projektui „Biokuro katilinės įrengimas Vyžuonose“. Projekto preliminari vertė – 275 780 Eur. Pasirinktas objektas atitinka visus privalomus kriterijus: Utenos rajono Užpalių gimnazijos Vyžuonų skyriaus ir Utenos rajono Vyžuonų seniūnijos pastatai, kuriuose ketinama keisti šilumos energiją generuojančius įrenginius, nėra prijungti prie centrinio šilumos tiekimo sistemų, abu pastatai sujungti vienas su kitu, todėl ketinama šiuo metu elektros energija šildomame pastate ir malkomis šildomame pastate įrengti modernią konteinerinę, biokuru (medžio granulėmis) šilumos energiją gaminančią katilinę. Tarybos narys Kęstutis Udras tokiam sprendimo projektui pritarė, R. Dijokas siūlė į mokyklos patalpas atkelti visas seniūnijos įstaigas. Taryba nusprendė siūlyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui papildyti neprivatizuojamų žemės plotų sąrašą 0,28 ha valstybinės žemės plotu, esančiu Utenos rajono Užpalių seniūnijos Kaniūkų kaime, reikalingu visuomenės poreikiams, – aplinkos kokybei gerinti, kūno kultūrai bei sportui plėtoti ir gyventojų poilsiui organizuoti. Nuspręsta siūlyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui papildyti neprivatizuojamų žemės plotų sąrašą 0,04 ha valstybinės žemės plotu, esančiu Utenos rajono Vyžuonų seniūnijos Šiaudinių kaime, t. y. tarp Mokyklos ir Kaštonų gatvių, reikalingu visuomenės poreikiams, – kraštovaizdžiui ir aplinkos kokybei gerinti. Svarstytas klausimas dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Utenos rajono savivaldybės gyventojams aprašo patvirtinimo. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 proc. paskirtos socialinės pašalpos dydžio, išskyrus atvejus, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, rekomenduoja didesnę kaip 50 proc. paskirtos socialinės pašalpos dydžio sumą mokėti piniginėmis lėšomis, o kai atvejo vadyba netaikoma – atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomendacijas. Taryba priėmė procedūrinius sprendimus, išklausė pateiktas informacijas.