Rasa MILERYTĖ
Statistiniais duomenimis, Lietuvoje kasmet susidaro apie 6 milijonus tonų atliekų. Sunku patikėti, bet nemažą atliekų dalį sudaro naudoti dar puikiai tinkantys daiktai. Mindaugo Survilos 2011 m. dokumentiniame filme „Stebuklų laukas“ pasakojama apie žmones, kurių pragyvenimo šaltinis daugelį metų buvo Kariotiškių sąvartyne randami daiktai. Gerėjant ekonominėms sąlygoms, didėjant besaikiam vartojimui, daiktus išmetame, vos jie nusibosta, ir perkame naujus. Socialiniame tinkle facebook neseniai įkurtos grupės, į kurią jungiasi mainytis nereikalingais daiktais norintys žmonės, iniciatorė Dagnė Smuikytė įsitikinusi, kad mainai – puikus būdas pratęsti mums nebereikalingų daiktų gyvenimą, tausoti aplinką ir sutaupyti.
Mainyti galima viską
Mainai – prekių ar paslaugų keitimas į kitas prekes ar paslaugas. Tai nėra nauja idėja nei pasaulyje, nei Lietuvoje. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad istoriškai pirmoji mainų forma buvo pasikeitimas dovanomis siekiant sukurti naujus ar palaikyti esamus socialinius ryšius. Tokie mainai dažniausiai vykdavo ne abipusiu susitarimu, o vienos pusės iniciatyva. Laikui bėgant žmonės ėmė praktikuoti savitarpio pagalbos mainus. Dabar nuo ankstyvųjų formų mainai skiriasi tuo, kaip nurodoma enciklopedijoje, kad mainomų daiktų vertė gali būti skirtinga. Vienos prekės vertė gali būti išreiškiama kelių kitų prekių vertėmis, o tą vertę nustato patys mainų procese dalyvaujantys žmonės.
Tęsinį skaitykite 2021 02 20 „Utenyje“
