Jonas Vaiškūnas
Žiemos žvaigždės trauksis
Kovo vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės jau telksis virš pietų ir pietvakarių horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Paukščių Takas nusidrieks šiaurės pietų kryptimi, tartum kviesdamas paukščius iš tolybių grįžti į gimtuosius kraštus. Nuo šiol jis vis labiau glausis prie vakarų horizonto, lyg stumdamas iš dangaus skliauto ryškiausias žiemos žvaigždes. Tuo pat metu virš rytų horizonto tolydžio vis aukščiau kops didingas Liūto žvaigždynas. Vasaros žvaigždės dar neskubės pasirodyti. Tik atviroje vietovėje vakarais palei šiaurinę horizonto liniją galėsime įžiūrėti slenkančią šviesiausią Lyros žvaigždę Vegą ir Gulbės – Denebą.
Tarp planetų toliau vienvaldžiaus Marsas
Marsas vakarais švyti pietvakariuose Tauro žvaigždyne. Kovo 19 d. vakare po Marsu atsidurs jaunas Mėnulis. Didėjant atstumui tarp Žemės ir Marso, jo šviesis ir toliau blės. Kovo pabaigoje Marsas pasidarys keturis kartus blyškesnis negu kovo pradžioje.
Saturnas pačioje mėnesio pabaigoje ims tekėti rytais Ožiaragio žvaigždyne, tačiau iki aušros nespės pakilti aukščiau virš pietryčių horizonto, todėl jo stebėjimo sąlygos blogos.
Jupiteris rytais teka Saturnui iš paskos, tačiau, nors ir būdamas labai ryškus, kaip reikiant nespėja išryškėti, stelbiamas ryto žarų.
Venera ir Merkurijus slypi Saulės spinduliuose.
Zodiako šviesa
Artėjant Pavasario lygiadieniui susidarys palankios sąlygos vakarais pamatyti slaptingąją Zodiako šviesą. Tai platus kūgio pavidalo šviesos puoštas, nukreiptas į Žemę ties horizontu vakaruose, pasirodantis po saulėlydžio užgesus vakaro prieblandai, o rudenį – rytuose prieš aušrą.
Šis švytėjimas vadinamas Zodiako šviesa todėl, kad sklinda per Zodiako žvaigždynus ir platėja Saulės link. Saulei priešingoje ekliptikos dalyje pasirodo atošvaistė – išsklaidytos šviesos dėmė. Zodiako šviesa susidaro dėl Saulės spindulių sklaidos dulkėse, esančiose tarpplanetinėje erdvėje 1,6 mln. km nuotoliu nuo Žemės. Zodiako dulkių sluoksniо kilmė nėra visai aiški, manoma, kad jis susidarė formuojantis Saulės sistemos planetoms, o dabar pasipildo dulkėmis, kurios atsiranda susiduriant asteroidams, meteoroidams ir yrant kometoms.
Prasidės astronominis pavasaris
Kovo 20 dieną 11 val. 37 min. Saulė kirs dangaus pusiaują, įvyks Pavasario lygiadienis.
Tuomet visoje Žemės planetoje, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas trumpam susilygins ir bus 12 valandų. Saulė tą dieną tekės tiksliai rytuose, o po 12 valandų leisis tiksliai vakaruose. Ši diena šiauriniame Žemės pusrutulyje laikoma astronominio pavasario pradžia. Tačiau, kol šviesos perteklius visiškai prikels gyvąją gamtą, dar teks kiek palaukti. Nuo šiol Saulės kelias virš Žemės persvers jos kelią požemiu ir ilgės iki vasaros saulėgrįžos.
