Aktualijos

Šv. Kalėdos – katalikiška šventė ar stichinė nelaimė?

Genovaitė ŠNUROVA

Džiaugiuosi, kad gimiau tada, kai šv. Kalėdos buvo tikra katalikų šventė, tikras džiaugsmas vaikams, kai Kūčių dieną tėvas atnešdavo iš miško svarbiausiąjį šventės akcentą – eglutę, o mes, vaikai, ją puošdavome obuoliais, saldainiais (juos patyliukais išsilukštendavome, o kaboti likdavo tik išsipūtęs popieriukas), popierinėmis snaigėmis, kukliais pirktiniais žaisliukais ir džiaugdavomės sulaukę išskirtinės dienos. Niekas nelakstė po parduotuves dovanų pirkti, neorganizavo eglutės spindesio varžytuvių. Svarbiausia buvo bendravimas, bažnyčios lankymas (nors buvo negalima), skanesnių patiekalų ruošimas.
Užtat dabar, kol sulaukiama tikrosios šv. Kalėdų dienos, šventinė nuotaika jau būna išsikvėpusi: eglutės įžiebiamos likus mėnesiui iki tikrosios šventės, vaikai Kalėdų Senelio dovanas irgi jau būna dažniausiai iš anksto apžiūrėję, prekybos centrai prieš porą mėnesių jau laukė kalėdinių dovanų pirkėjų padidinę kainas. Žinojo, kad vis tiek pirks. Netgi tokius daiktus, kurių niekada niekur nepanaudosi.
Kažkas juokavo, kad dabar tiek per Kūčias, tiek per Kalėdas valgomi vos ne tokie patys patiekalai, kaip ir kasdien.
O ką gi išskirtinio galima paruošti Kūčioms? To paklausiau Rimvydo Laužiko – Lietuvos istorinės virtuvės žinovo, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekano, Muzeologijos katedros vedėjo, docento.
Jis pasiūlė pasinaudoti Vilniaus jėzuitų kolegijos 1710–1723 m. dienoraštyje užrašytu receptu. Tai tikrai autentiškas XVII a. pabaigos receptas.

Tęsinį skaitykite 2019 12 18 „Utenyje“