Jonas Vaiškūnas
Žiemos žvaigždynai
Giedrais spalio vakarais šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi driekiasi ryškus Paukščių Takas. Jame žiba Vežėjo, Persėjo, Kasiopėjos, Gulbės, Lyros, Erelio ir Šaulio žvaigždynai. Prie pietvakarių horizonto prigludusiame Šaulyje akį traukia ryškusis Jupiteris su kiek kairiau nuo jo spindinčia ne tokia ryškia Saturno planeta.
Šiaurėje pažeme slenka Didieji Grįžulo Ratai, rytuose pamažu kyla Persėjas, o po juo teka zodiakinis Tauras su legendiniu Sietynu (plejadomis). Pietryčiuose plačiai išsiskleidęs žiba Pegaso žvaigždynas, išsiskiriantis savo dideliu taisyklingu žvaigždžių kvadratu. Į kairę nuo jo driekiasi keturių ryškesnių Andromedos žvaigždžių eilė. Virš vienos iš jų galima susirasti vienintelę plika akimi įžiūrimą galaktiką, vadinamą Andromedos ūku ir žymimą M31. Po Andromedos ir Pegaso žvaigždynais teka didelis, bet neryškus zodiakinis Žuvų žvaigždynas, kuriame itin ryškiai šiuo metu švyti rausvoji Marso planeta.
Marsas atsidurs arčiausiai
Žemės
Jupiteris vakarais ryškiai spindi žemai už pietvakarių horizonto besileidžiančiame Šaulio žvaigždyne. Spalio 22 d. vakare prie jo kiek didesniu nei 2 laipsnių kampiniu atstumu iš apačios prisiartins jaunas Mėnulis.
Saturnas taip pat švytės tame pačiame Šaulio žvaigždyne – kiek kairiau ir aukščiau nuo Jupiterio. Spalio 23 d. pro Saturną gana arti praslinks jau priešpilniu tapęs Mėnulis.
Marsas labai ryškiai rausvai žiba virš rytų–pietryčių horizonto kopiančiame blausiame Žuvų žvaigždyne. Spalio 14 d. Marsas atsidurs opozicijoje, tai yra tiesiai priešingoje pusėje nuo Žemės nei Saulė, ir, būdamas arčiausiai mūsų planetos, spindės itin ryškiai ir bus matomas visą naktį. Savo šviesiu jis nusileis tik Mėnuliui ir Aušrinei (Venerai). Spalio 29 d. vakare pradėjęs dilti Mėnulis iš apačios prisigretins prie Marso.
Venera-Aušrinė akinamai ryškiai žibės iki spalio 22 d. Liūto, o paskui Mergelės žvaigždynuose. Spalio 14 d. kiek kairiau ir aukščiau Aušrinės atsidurs Mėnulio delčiagalis. O spalio 28 d. 5:14 val. Aušrinė trumpam sudvigubės – pro ją lėtai praslinks ryškiai žibanti Tarptautinė kosminė stotis.
Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose.
Spalio dangų skros orionidų
meteorai
Tarp spalio žvaigždžių visą mėnesį žybčios orionidų (Šienpjovių) meteorų strėlės. Daugiausia meteorų galima tikėtis naktį iš spalio 20 į 21 d. Spalio 21 d. paryčiais per valandą tikimasi pralėksiant iki 20 gražių, greitų ir baltus garų pėdsakus paliekančių meteorų. Orioniodų priežastimi laikomos žymiosios Halio kometos kosminėje erdvėje paskleistos dulkės, kurios įskriedamos į Žemės atmosferą įkaista, žybteli ir išgaruoja, sukeldamos meteoro žybsnį. Halio kometa yra šviesiausia ir viena iš žinomiausių periodinių kometų. Pasirodo vidutiniškai kas 76 metus. Paskutinį kartą ji arčiausiai Saulės praskriejo 1986 m., kitą kartą pasirodys 2061 m.
