Aktualijos

Šimtus knygų perskaitęs uteniškis skaitymo priepuolius gydo… skaitymu

Rasa MILERYTĖ

„Už tuos pinigus, kuriuos išleido knygoms, jis galėjo man gerus kailinius nupirkti“, – juokiasi Eugenijaus žmona Vyda. „Labai gerus kailinius“, – taip pat šmaikščiai žmoną papildo vyras. Neseniai Utenoje su žmona įsikūręs Eugenijus Grumskas – aistringas skaitytojas. „Septintoje klasėje mokytoja uždavė per vasaros atostogas išspręsti 100 matematikos uždavinių. Išsprendžiau beveik visus, atsinešiau sąsiuvinį į mokyklą, o mokytoja nusprendė netikrinti. Tada iš matematikos persimečiau į knygas“, – apie skaitymo karjeros pradžią linksmai pasakoja 63-ejų ekonomistas, perskaitytas knygas galintis skaičiuoti jau ne dešimtimis, o šimtais. Visgi vyras, neatsispiriantis pagundai užsukus į knygyną išsirinkti nors vieną knygą, savo pomėgio nesureikšmina ir sako, jog skaitantys žmonės nėra pranašesni už neskaitančius.

Tarp pirmųjų paauglystės knygų – renesansinis
erotinių novelių rinkinys

Daugelį į literatūrą dar ankstyvoje vaikystėje atveda tėvai ir seneliai, skaitydami pasakas. Šiais laikais išpopuliarėjo paveikslėlių knygos – knygos, kuriose tekstas sudaro labai mažą dalį, o istorija pasakojama per iliustracijas; pačius mažiausius skatinti domėtis knygomis galima pasitelkus gumines knygas – tokias, kurias galima neštis net ir į vonią.
E. Grumskas pasakų ir vaikiškų knygų etapą praleido, literatūros traukinį įšoko jau paauglystėje, o tarp pirmųjų jo skaitinių – tokia pasaulinio masto klasika kaip E. M. Remarko knygos arba „Dekameronas“ – pirmasis erotinių novelių rinkinys, išleistas Renesanso laikotarpiu. Įdomumo dėlei – „Dekameroną“ skaito pirmojo kurso literatūros studentai, besipažindinantys su pasaulio literatūros istorija.
„Mano paauglystės laikais būdavo labai sunku gauti knygų. Bet man pasisekė – klasiokės tėvai buvo labai inteligentiški žmonės, namie turėję daugybę knygų ir skolindavę man jas. Taip ir gavosi, kad jau tokiame amžiuje skaičiau klasiką, – pasakojo E. Grumskas. – Ypač mane sudomino Remarkas – jo knygose klestėjo meilė, džiaugsmas, tai labai traukė. Jo „Juodąjį obeliską“ perskaičiau daug vėliau ir ši knyga paliko neišdildomą įspūdį. Dar dabar ją kartais atsiverčiu ir vis randu perliukų.“

Tęsinį skaitykite 2021 01 09 „Utenyje“