Aktualijos

Sesuo Dominyka karantiną kviečia skirti prasmės paieškoms

Rasa MILERYTĖ

„Karantinas daro įtaką ne tik materialinei visuomenės gerovei, bet ir dvasinio pasaulio augimui“, – įsitikinusi sesuo Dominyka ir kviečia šį laiką išnaudoti prasmės paieškoms, tarpusavio santykių tobulinimui ir maldai. Susiklosčiusi situacija keičia tikinčiųjų įpročius ir gyvenimo ritmą: Utenos Dievo apvaizdos seserys atšaukė vienuolyne suplanuotus sambūrius, susitikimus su dvasiniais vadovais, tačiau rado būdą, kaip šiuo laikotarpiu nenutolti nuo žmonių, įkvėpti jiems vilties ir ramybės. Nuo pat karantino pradžios seserys rengia tiesiogines transliacijas internetu ir prie kavos ar arbatos puodelio gvildena tikėjimo klausimus, gieda ir dalijasi mintimis.

Niekas nevyksta veltui
Sesuo Dominyka pasakojo, kad dėl karantino teko nutraukti Gavėnios rekolekcijas – susitelkimui skirtą laiką, šeštadienines paskaitas su Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanu Benu Ulevičiumi, į kurias susirinkdavo 30–40 žmonių iš visos Rytų Aukštaitijos, uteniškiai neteko galimybės kas vakarą kartu su seserimis dalyvauti bendroje maldoje, tačiau pernelyg didelio sąmyšio tokia situacija tarp vienuolyno sienų nesukėlė.
„Kaip šeimose nesilanko svečiai, artimieji, draugai, taip ir pas mus negali lankytis žmonės ir vykti susibūrimai, susitelkimai, paskaitos ar bendros maldos, bet viduje mes išlaikėm savo, kaip vienuolių, gyvenimo ritmą, – kalbėjo sesuo Dominyka. – Žinoma, tai yra praradimas ir mums, ir mūsų bendruomenei – nuo tada, kai 2019 metų rudenį pradėjom savo misiją, jau susitelkė žmonių ratas, rudens, žiemos ir pavasario savaitgaliais vyksta Marijos mokyklos užsiėmimai, o kai žmonės nebegali visose šiose veiklose dalyvauti, liūdna. Bet tikiu, kad niekas nevyksta veltui ir šį laiką galima išnaudoti prasmingai. Tai gali būti laikas, skirtas harmonijos paieškoms: harmonijos su kūrinija, su savimi pačiu, su Dievu, artimaisiais. Tada įmanomas atlaidumas, susikalbėjimas, bendro tikslo siekimas. Šis laikas – puiki proga susėsti prie bendro stalo ir pažiūrėti vieni kitiems į akis.“

Tęsinį skaitykite 2005 09 „Utenyje“