Savižudybės, paveikdamos visų tautų, kultūrų, religijų, lyčių ir klasių asmenis, vyksta visame pasaulyje. Statistika rodo, kad šalys, kuriose savižudybių procentas didžiausias pasaulyje, yra nepaprastai skirtingos. Didelis savižudybių skaičius būdingas ne tik Rytų Europos, bet ir tokioms pažangioms šalims kaip Belgija, Estija ar Prancūzija. Įdomu tai, kad Butane, garsėjančiame bendrosios nacionalinės laimės matavimu (indeksu, naudojamu norint įvertinti savo gyventojų kolektyvinę laimę ir gerovę), savižudybių rodiklis yra vidutiniškai didelis – 11,4 savižudybės 100 000 gyventojų.
Pasaulio sveikatos organizacija apie savižudybes pateikia sunerimti verčiančius mokslinių tyrimų duomenis: 75 proc. savižudybių pasaulyje įvyksta neturtingose šalyse; savižudybės jau viršijo žuvusiųjų kare bei žuvusiųjų nuo prievartinės mirties skaičių ir sudaro net 57 proc.; kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo vienas žmogus, o vyrai žudosi vidutiniškai tris kartus dažniau nei moterys; savižudybė yra antra pagal dažnumą mirties priežastis 15–29 metų amžiaus žmonių grupėje; kasmet pasaulyje nusižudo apie 800 000 žmonių; dažniausiai mirti pasirenkama nusinuodijant, nusišaunant ar pasikariant; kas 3 sekundes kas nors bando nusižudyti, o kiekviena savižudybė skaudžiai paveikia dar apie 6 žmones.
Socialinės ir finansinės problemos (skurdas, nedarbas, vienatvė, įvairūs praradimai, konfliktai su darbdaviais ir artimaisiais, patyčios bei problemos su teisėtvarka ir bankais) yra laikomos pagrindinėmis savižudybių priežastimis. Tyrimai rodo, kad apie 75 proc. savižudžių apie ketinimą nusižudyti dažniausiai prasitaria savo šeimos nariams arba draugams, todėl labai svarbu rasti laiko išklausyti artimą žmogų bei laiku padėti spręsti jam iškilusias problemas.
Tęsinį skaitykite 2020 10 10 „Utenyje“
