Kai tik atvykau į Lietuvą, į Uteną, nustebau, koks žalias ir gražus miestas, koks čia gaivus oras. Nors miestas ramus ir mažas, nėra tiek daug veiklų, tačiau be galo patiko pasisemti energijos ir pailsėti, nes šalyje, ypač Utenoje, atmosfera ir nuotaika labai pozityvi.
Labiausiai mane nustebino oras: liepos mėnesį temperatūra +15, o tuo metu Armėnijoje būna beveik 38–39 laipsniai karščio. Kadangi Lietuva yra šiaurinė šalis, buvau tikra, kad sausis bus ypač šaltas, o iš tikrųjų temperatūra yra aukščiau nulio ir net nėra sniego. Vietiniai žmonės man atrodo labai draugiški. Turėjau gyvenimiškos patirties užsienyje ir visada jausdavau, kad nesu namie, kai buvau kitose šalyse. Bet čia žmonės tokie malonūs, kad jaučiuosi kaip namie. Taigi, būdama čia, sulaužiau dar vieną stereotipą, kad šiauriečiai šalti žmonės. Čia žavi jaukūs namai ir gražūs parkai. Vasarą man labai patiko vaikščioti. Žinoma, aš negaliu nepaminėti ir bibliotekos. Biblioteka Utenoje labai moderni. Kai kreipiausi dėl projekto, neįsivaizdavau, kad vietinių bibliotekų veiklų spektras gali būti toks gausus, kad čia galiu organizuoti norimas veiklas ir renginius. Lietuva, kaip šalis, puikiai tinka ir kelionėms. Per kelis mėnesius iš čia keliavau po Skandinaviją ir kitas Baltijos šalis. Apskritai savanorystė yra puiki patirtis. Tai galimybė išbandyti ką nors naujo, gyventi toli nuo namų, sutikti naujų žmonių, pažinti naują kultūrą, augti ir išbandyti save. Pirmaisiais mėnesiais galvojau, kad galbūt ši patirtis manęs per daug nepakeitė, nes aš jau anksčiau studijavau ir gyvenau užsienyje, tačiau, prisiminusi pirmąsias dienas, kai atvykau, tikrai galiu pasakyti, kad būdama čia, Utenoje, pasikeičiau. Po mokyklos, studijų universitete ir darbo pagaliau gavau galimybę kuriam laikui sustoti ir susimąstyti. Norėčiau pasakyti ačiū Lietuvai, ačiū Utenai už šią nepamirštamą patirtį.
Lilit Bibliotekos savanorė iš Armėnijos
