Birutė MINUTKIENĖ
Kiekvieno gyvenime apstu impulsyvaus paklusimo ir gilių svarstymų ieškant savęs. Kuo daugiau minčių bei veiksmų pozityvo, tuo laimingesni esame ir nesvarbu, kokiu greičiu priėmėme sprendimą. Optimizmo varikliuko energetikas – tai kiekvieno mūsų teigiama emocija, kuria pravartu mėgautis su esančiu šalia. Dalytis geranorišku dėmesingumu lietuvis dar moka, tuo įsitikinti galima atvykus į Užpalius. Galbūt tai Šeimyniškių piliakalnio priešpilio gyventojų palikimas?!
Pirmąjį tūkstantmetį menantis piliakalnis – tai Užpalių miestelio, įsikūrusio maždaug už keturių kilometrų, istorijos pradžia. Tik vieno kilometro atstumu nuo miestelio yra Lygamiškio piliakalnis, gerokai mažiau reikšmingas istoriškai, bet ir čia dažni užpaliečių sambūriai.
Šiemet, minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir „Tautiškos giesmės“ dieną nuspręsta prisiliesti prie ištakų…
Siekdami, kad neliktų pamirštas nė vienas užpalėnas, Užpalių kultūros centro darbuotojai inicijavo akciją „Draugiškas automobilis“. Pėsti ir važiuoti rinkosi miestelio centre. Trispalvėmis ir akcijos ženklu papuoštų automobilių savininkai draugiškai pavėžėjo tuos, kurie ėjo pėsčiomis.
Įvykis, kad ant Šeimyniškių piliakalnio beveik 100 Lietuvos piliečių giedotų „Tautišką giesmę“, anksčiau nebuvo žinomas. Dėl istorinio aiškumo svarbu pasakyti, jog iš miestelio centro atvažiavusiųjų gretas papildė atvykę dviratininkai ir nemažas pėsčiųjų būrys bei Šventosios upe baidarėmis atplaukę Ramygalos kultūros centro atstovai, vadovaujami Virginijaus Kazlausko, ir šalia piliakalnio esančio Degėsių kaimo gyventojai.
Kartu su degėsiškiais atėjęs pirmą kartą Lietuvoje besilankantis jaunuolis iš Mičigano sklandžia lietuviška kalba dalijosi motinos gimtinėje patirtais įspūdžiais. Pasididžiavimo tautiškumu nestokojo ir Užpalių seniūno Eugenijaus Keramino sveikinimas bei šalia Degėsių kaimo įsikūrusio „Žygeivių slėnio“ vadovo Giedriaus Indrašiaus Šeimyniškių piliakalnio istorijos priminimas. Tolimos praeities įvykius padavimais apie aplinkinių kaimų vietovardžių atsiradimą papildė energingoji pasakorė Vida Baronienė.
Prasmingoje, pozityvios nuotaikos apsuptyje lietuviškos stiprybės teikė ne tik istorinės vietovės dvelksmas, bendros dainos, dalijimasis ramygaliečių duona, užpaliečių arbata ir gilių kava, bet ir tai, kad dalyvaujant akcijoje „Draugiškas automobilis“ prisidėta prie gamtos užterštumo mažinimo.
Apie švarią gamtą, jos spalvas netradiciškai – per tapybą – kalbėta Užpalių kultūros centre pristatant 2018 m. rugsėjo mėnesį tapybos kūrybinių dirbtuvių (vad. Vytautas Kusas) metu sukurtus darbus. Dešimt mėnesių po aplinkinius miestelius ir rajonus keliavusi paroda sugrįžo ten, kur ir buvo sukurta. Dalis darbų pakeista naujais, nes geranoriško mokytojo įžiebta kūrybinė ugnelė neužgeso. Menininko paskleista energija nesustodama rutuliojasi ieškant savęs ir naujų tapybos technikų. Tapybos pojūčio grožiu ir galiomis dalytasi su Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro auklėtiniais.
Prasmingų savęs paieškų sąlytyje su menu nestokota ir žymaus uteniškio, Norvegijos ir Lietuvos altininko, Oslo filharmonijos artisto, Asker kamerinės muzikos festivalio meno vadovo Povilo Syyrist-Gelgotos koncerte užpaliečiams. Idėja koncertuoti ne kultūros centre, o Švč. Trejybės bažnyčioje pasiteisino.
Menininko, nuolat ieškančio saitų tarp klasikinės ir įvairių tautų liaudies muzikos, daugelio tarptautinių projektų iniciatoriaus, šiltas, profesionalus muzikinis atviravimas susirinkusius į bažnyčią apgobė optimizmo skraiste. Trumpam į gimtąją šalį sugrįžęs atlikėjas padovanojęs koncertą neskubėjo namo – dalyvavo šv. Mišiose Užpalių gimnazijos abiturientams.
Po šv. Mišių suskambo bendra klebono Jono Bučelio ir Povilo Syyrist-Gelgotos muzikinė dovana – linkėjimas nepasiklysti ateities keliuose ir niekada nepamiršti basomis kojomis išvaikščiotų vietų, kurių istorija užkoduota lietuviškose dainose, padavimuose bei kiekvieno prisiminimuose.
