Praėjusiais metais Utenos savivaldybės teritorijoje surinkta beveik 18 tūkst. tonų komunalinių atliekų, iš kurių perdirbta ar pakartotinai panaudota beveik 13 tūkst. tonų. Pasak specialistų, Utenos krašto gyventojai atliekas rūšiuoja noriai ir stengiasi nesuklysti į rūšiavimo konteinerį kraudami panaudotas pakuotes. Vis dėlto ne viskas, ką išrūšiuoja, yra tinkama perdirbti: iš visų išmetamų plastiko atliekų perdirbti tinka tik šiek tiek daugiau nei pusė. Kokios priežastys tai lemia ir kokie didžiausi mitai vis dar lydi atliekų rūšiavimą Utenoje?
Perdirbama daugiau nei pusė išrūšiuoto plastiko
Savivaldybės įsteigtos įmonės „Utenos komunalininkas“ duomenimis, vienas Utenos regiono gyventojas per metus išrūšiuoja apie 13 kg plastiko, tačiau net 6 kg pirminio rūšiavimo plastiko nepasiekia perdirbėjų.
„Visos iš rūšiavimo konteinerių surinktos atliekos perrūšiuojamos: už tai yra atsakingi samdomi rūšiuotojai. Jie atrenka tas atliekas, kurios yra tinkamos perdirbti, įvertina jų kokybę ir nugabena jas į perdirbimo centrus. Netinkamas perdirbti – sunaikina arba perveža į sąvartynus“, – apie atliekų tvarkymą pasakoja „Utenos komunalininko“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kaušylas.
Specialisto teigimu, iš plastiko konteinerių netinkamų perdirbti atliekų lieka apie 41 proc. „Skaičiuojama, kad netinkamų perdirbti atliekų po pirminio rūšiavimo, kurį savo namuose atlieka gyventojas, lieka vidutiniškai 35–45 proc. Kokios to priežastys? Galbūt yra tokių žmonių, kurie užteršia rūšiavimo konteinerius sąmoningai, galbūt perdirbėjai neturi visų įmanomų galimybių ar technologijų, galbūt renkamės ir vartojame aplinkai nedraugiškus produktus“, – priežastis vardija R. Kaušylas.
Ar tiesa, kad visas atliekas išsiveža ta pati mašina?
Yra gyventojų, kuriems rūšiavimas – vis dar mitais apipinta tema. Vienas didžiausių mitų skamba taip: „Aš rūšiuoju, bet vis tiek viskas sumetama į vieną atliekų surinkimo šukšliavežę.“ R. Kaušylas sako, kad jei tai būtų tiesa, būtų labai gerai – konkuruotume su šioje srityje bene labiausiai pažengusiais skandinavais.
„Tiesa yra ta, kad prie kiekvieno rūšiavimo konteinerio – plastiko, popieriaus ar stiklo – privažiuoja vis kita mašina. Utenoje tokio vežėjo, kuris turėtų šukšliavežę su viduje atskirtomis 2 ar 3 sekcijomis, mes kol kas neturime. Jei turėtume, tada tikrai galėtume paimti, tarkime, plastiką ir popierių vienu važiavimu į vieną mašiną – keltume mažiau triukšmo, efektyvintume darbus. O jei turime omenyje, kad viskas iš rūšiavimo konteinerių suverčiama į vieną bendrą krūvą su mišriomis komunalinėmis atliekomis, tai, be jokios abejonės, yra nieko bendra su realia situacija neturinčios nuostatos“, – sako specialistas.
Pasak jo, nors ir labai retai, tačiau pasitaiko, kad atvykusios šukšliavežės negali paimti rūšiavimo konteinerio turinio, kai plika akimi matyti, kad jis labai užterštas kitos rūšies ar kitaip netinkamomis atliekomis. Tokie atvejai yra užfiksuojami, juos įvertina sudaryta komisija.
Svarbu, kad rūšiuodami gyventojai žinotų, ką galima mesti į plastiko konteinerius: ten dažniausiai keliauja pakuočių atliekos, saldainių, ledų, užkandžių popierėliai, pieno, sulčių pakuotės ir pan. Yra ir tokių daiktų, kurių, nors pagaminti ir iš plastiko, į rūšiavimo konteinerį mesti negalima. Tai panaudoti dantų šepetėliai, skustuvai, švirkštai – visi jie turi keliauti į mišrioms atliekoms skirtus konteinerius.
Maisto, gėrimų, buitinės chemijos pakuotes reikia praskalauti ir, patartina, užsukti, kad jos neužterštų kitų rūšiavimo konteineryje esančių atliekų.
Rūšiuojančių daugėja, artėja pokyčiai
Tinkamo, drausmingo rūšiavimo problema kalbant apie plastiką yra ypač aktuali visoje Lietuvoje: surenkami plastiko kiekiai yra dideli, o daugiau nei pusė jų sudaro pakuočių atliekos. Remiantis paskutiniais oficialiais duomenimis (2017 m.), Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio rūšiavimo metu susidarė 93,3 tūkst. tonų plastiko atliekų. Net 57 proc. susidarančių plastiko atliekų buvo pakuočių atliekos.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė pabrėžia, kad pakuočių atliekas ypač svarbu tinkamai rūšiuoti ir paruošti perdirbti.
„Tam, kad šias atliekas būtų galima perdirbti, labai svarbi plastikinių atliekų kokybė. Riebalais, maisto likučiais ar pavojingomis medžiagomis užterštos plastikų atliekos negali būti perdirbamos. Džiaugiamės, kad nuosekliai vykdomas gyventojų švietimas ir skatinimas vengti vienkartinio plastiko gaminių bei atsakingai rūšiuoti atliekas duoda rezultatų – kasmet daugėja rūšiuojančių žmonių“, – sako Aplinkos ministerijos atstovė.
Aplinkos ministerijos užsakymu šių metų liepą buvo atlikta gyventojų apklausa: net 52 proc. apklaustųjų sakė, kad rūšiuoja visas atliekas. Toks rodiklis geriausias per 4 pastaruosius metus. 2015 m. rūšiavo 40, 2016 m. – 43, 2017 m. – 42, 2018 m. – 47 proc. apklausų dalyvių.
Tai rodo augantį gyventojų sąmoningumą. A. Bagočiutė primena apie laukiančias naujoves: nuo 2021 m. liepos mėn. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nebus galima tiekti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių, plastikinių ausų krapštukų, stalo įrankių (šakučių, peilių, šaukštų, lazdelių), lėkščių, šiaudelių, gėrimų maišiklių, prie oro balionėlių tvirtinamų ir jiems laikyti skirtų lazdelių ir kt.
