Genutė ŠNUROVA
Gal tik pastaraisiais metais, kai beveik visi moksleiviško amžiaus vaikai mokėsi nuotoliniu būdu, ne vienas mokinukas viešai prisipažino, kad labai laukia „tikrų pamokų“, kad labai pasiilgo mokyklos ir draugų. O juk tuomet, kai į mokyklą reikėjo eiti penkias dienas per savaitę, dažnas pasakydavo, kad to daryti nenori, kad nepatinka vienas ar kitas mokytojas, kad mokykloje patiria patyčias, kad labai nesinori paklusti taisyklėms, kurias kažkas sugalvojo…
Visi buvome mokiniai, visi nors kartą pagalvojome, kad gerai būtų rytais dar pamiegoti, užuot anksti kėlus ir dar užmiegotomis akimis vangiai žygiavus į mokyklą, kur teks ir nemėgstamo dalyko pamokoje sėdėti, ir susikaupus užduotis atlikti, nors to visai nesinori…
Kol lankome mokyklą, tol tikrai nepagalvojame apie tai, kad ateis toks laikas, kai suprasime, jog mokykliniai metai buvo vieni gražiausių mūsų gyvenime, kad nuolat prisiminsime mokytojus, ypač tuos, kurie buvo reiklūs, nenuolaidžiavo, kurie stengėsi mums parodyti patį tiesiausią kelią į sėkmę, ir kad gautus dvejetus labai sėkmingai ištaisys pats gyvenimas…
Tęsinį skaitykite 2021 06
