Aktualijos

Per Aušros gatvę – tik bėgte

Genovaitė ŠNUROVA

Pėstieji, kuriems reikia šviesoforais reguliuojamose pėsčiųjų perėjose pereiti į kitą Aušros gatvės pusę, įsigudrino rinktis pėsčiųjų perėjas be šviesoforų. Kodėl? Ogi todėl, kad kitaip rizikuojama pakliūti po automobilių ratais, būti partrenktiems ar patirti kitokių nemalonumų.

Ne tik gatvėje sutikti uteniškiai pasakojo apie šviesoforais reguliuojamus nepatogumus. Piktus komentarus ne kartą teko skaityti ir socialiniuose tinkluose. Ten kai kurie komentatoriai vartojo ne vien valstybinę kalbą, nevengė, švelniai tariant, aštrių žodžių ir valstybine kalba. Pagrindinė problema ta, kad „žaliasis žmogeliukas“, suteikiantis teisę pėsčiajam saugiai pereiti gatvę, dega labai trumpai. Netgi jauni sveiki žmonės, norėdami atsidurti kitoje gatvės pusėje, turi paskubėti. O ką daryti pagyvenusiems pėstiesiems, ypač turintiems sveikatos problemų dėl judėjimo – jie spėja nueiti tik iki gatvės vidurio. Norėdama įsitikinti, ar pėstieji tikrai teisūs, išėjau pasivaikščioti Aušros gatve. Tiesa, net toli eiti nereikėjo: vos tik išėjau iš redakcijos ir pasukau pro „Swedbank“ A. Baranausko gatve žemyn, sankryžoje pamačiau „žaliojo žmogeliuko“ laukiantį pagyvenusį vyriškį su lazdele. Stabtelėjau ir stebėjau, kaip jam seksis pereiti į kitą gatvės pusę. Ogi niekaip. Žmogus tespėjo nueiti tik iki gatvės vidurio. Laimei, nuo J. Basanavičiaus gatvės pusės važiavę du automobiliai leido žmogui baigti pereiti gatvę, nors pėsčiajam jau degė raudona šviesa. Ačiū supratingiems, geraširdžiams vairuotojams. Turiu prisipažinti, kad man, galima sakyti, irgi nesisekė pereiti gatvę, nors labai stengiausi: žalią šviesą pakeitė raudona, kai dar buvo likę pora žingsnių. Tiesa, toje pačioje sankryžoje pereiti į kitą A. Baranausko gatvės pusę sekėsi puikiai – suspėjau, mat gatvė siauresnė, o „žaliasis žmogeliukas“ dega, matyt, tiek pat laiko, kaip ir anas.

Tęsinį skaitykite 2020 01 15 „Utenyje“