Genovaitė Šnurova
Apie Neapolyje (Italija) vykusioje trisdešimtojoje pasaulio studentų vasaros universiadoje – svarbiausiame kas porą metų vykstančiame studentų sporto renginyje – uteniškės Ievos Zarankaitės laimėtąjį bronzos medalį – pirmąjį garbingą apdovanojimą Lietuvai – ne kartą rašė visos masinės informavimo priemonės. Besišypsančios Ievos nuotraukos puošė daugelio dienraščių, socialinių tinklų puslapius. Mūsų kraštietės laimėjimas išties puikus, nes žaidynėse dalyvavo apie 9300 sportininkų ir juos lydinčių asmenų iš maždaug 130 šalių. Universiadoje rungtyniavo 41 sportininkas iš Lietuvos. Pasipuošti medaliais pasisekė tik keturiems – bronzos medaliu apdovanota jau minėtoji Ieva Zarankaitė (disko metikė), Liveta Jasiūnaitė tapo ieties metimo čempione, sidabro medalį iškovojo ieties metikas Edis Matusevičius, o šuolininko į aukštį Adrijaus Glebausko treniruotėse išlietas prakaitas įvertintas sidabro medaliu. Iš universiados sugrįžę sportininkai pagerbti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, o kitą dieną (liepos17-ąją) Ieva Zarankaitė ir jos trenerė Vita Zarankienė (taip, taip, tai sportininkės mama) pagerbtos Utenos rajono savivaldybės administracijoje. Čia su jomis susitiko Utenos rajono meras Alvydas Katinas, administracijos direktorius Audrius Remeikis, laikinai švietimo, sporto ir jaunimo reikalų vedėjo pareigas einantis Alvydas Gražys ir, žinoma, žurnalistai. „Smagu, kad tarp universiados prizininkų yra ir Ieva, o dar keliskart smagiau, kad visuose reportažuose ir publikacijose būdavo pabrėžiama, jog ji uteniškė, – pradėdamas pagerbimo ceremoniją salė Alvydas Gražys. – Manau, pirmasis šių metų pusmetis Ievai labai sėkmingas. Ji džiaugiasi ne tik universiadoje iškovotu bronzos medaliu, bet ir sėkmingai baigtų sporto magistro studijų Floridos (JAV) valstybiniame universitete diplomu. Linkime jai kuo didžiausios sėkmės ne tik sporte, bet ir gyvenime.“ „Mes visi gerai žinome pasiekto tikslo kainą,– sveikindamas Ievą ir jos trenerę sakė A. Katinas. – Sportininkai, ypač tie, kurie daug pasiekę, yra savotiški mūsų ambasadoriai. Tai, ko nepadarome mes, kad mūsų miesto vardas skambėtų Europoje, pasaulyje, padaro jie. Gera žinoti, kad yra žmonių, kurie alinančio darbo, kantrybės ir užsispyrimo dėka sugeba būti geriausi, stipriausi, gražiausi, nueina tokį kelią, kuris kitiems yra neįveikiamas. Tai kaip nesidžiaugti tokiais žmonėmis, kaip jiems nepadėkoti. Mus džiugina visa Zarankų šeima, šios šeimos modelis. Juk nuo šeimoje puoselėjamų vertybių daug kas priklauso. Negana to, kad Zarankų šeima labai sportiška, Utenos savivaldybės taryboje dirba jauniausia Lietuvoje politikė Eglė Zarankaitė, kurios sportiniai pasiekimai mums jau irgi yra žinomi. Sveikinu Ievą ir jos mamą ne tik savo, bet ir savivaldybės tarybos, administracijos darbuotojų vardu, linkiu sėkmės. Noriu iš jūsų, kitaip sakant, iš pirmų lūpų, išgirsti ir sporto žmonių kasdienybę, sunkumus, problemas. Noriu pasikalbėti ir apie tai, kaip prie sportininkų pasiekimų, jų pagerbimo turi prisidėti savivaldybė.“ I. Zarankaitė prisipažino, kad dabar svarbiausias jos tikslas – iškovoti galimybę dalyvauti 2020 metų olimpinėse vasaros žaidynėse. O dėl šios svajonės dar reikia labai daug prakaito išlieti, atlaikyti kasdienes sunkias treniruotes, trunkančias ne vieną valandą. Universiadoje Ievos pasiektas rezultatas – 56,75 m, o norint patekti į olimpiadą reikia įveikti normatyvą (63 metrus). Taigi artimiausius metus tikrai bus ką veikti… Ievos mama ir trenerė V. Zarankienė, dirbanti Utenos daugiafunkciame sporto centre, ne tik treniruoja dukras, bet ir pati dar sportuoja. Puikus pasiekimas – savo amžiaus grupėje iškovotas bronzos medalis Pasaulio veteranų lengvosios atletikos čempionate. Ievos sesė Eglė, šiais metais baigusi Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją, irgi jau žinoma sporto pasaulyje. Neseniai Baltijos šalių jaunimo čempionate, vykusiame Estijoje, disko metimo rungtyje laimėjo sidabro, o rutulio stūmimo rungtyje – bronzos medalius. Žinoma, iki sesės pasiekimų Eglei dar toloka, bet pastangos ir sunkus darbas treniruotėse gali priartinti prie sesės pergalių. O gal ir dar įspūdingesnių. Ką gali žinoti… Trečioji Zarankų dukra Ugnė studijuoja dainavimą, bet sportas ir jai nesvetimas.
Apie Neapolyje (Italija) vykusioje trisdešimtojoje pasaulio studentų vasaros universiadoje – svarbiausiame kas porą metų vykstančiame studentų sporto renginyje – uteniškės Ievos Zarankaitės laimėtąjį bronzos medalį – pirmąjį garbingą apdovanojimą Lietuvai – ne kartą rašė visos masinės informavimo priemonės. Besišypsančios Ievos nuotraukos puošė daugelio dienraščių, socialinių tinklų puslapius. Mūsų kraštietės laimėjimas išties puikus, nes žaidynėse dalyvavo apie 9300 sportininkų ir juos lydinčių asmenų iš maždaug 130 šalių. Universiadoje rungtyniavo 41 sportininkas iš Lietuvos. Pasipuošti medaliais pasisekė tik keturiems – bronzos medaliu apdovanota jau minėtoji Ieva Zarankaitė (disko metikė), Liveta Jasiūnaitė tapo ieties metimo čempione, sidabro medalį iškovojo ieties metikas Edis Matusevičius, o šuolininko į aukštį Adrijaus Glebausko treniruotėse išlietas prakaitas įvertintas sidabro medaliu. Iš universiados sugrįžę sportininkai pagerbti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, o kitą dieną (liepos17-ąją) Ieva Zarankaitė ir jos trenerė Vita Zarankienė (taip, taip, tai sportininkės mama) pagerbtos Utenos rajono savivaldybės administracijoje. Čia su jomis susitiko Utenos rajono meras Alvydas Katinas, administracijos direktorius Audrius Remeikis, laikinai švietimo, sporto ir jaunimo reikalų vedėjo pareigas einantis Alvydas Gražys ir, žinoma, žurnalistai. „Smagu, kad tarp universiados prizininkų yra ir Ieva, o dar keliskart smagiau, kad visuose reportažuose ir publikacijose būdavo pabrėžiama, jog ji uteniškė, – pradėdamas pagerbimo ceremoniją salė Alvydas Gražys. – Manau, pirmasis šių metų pusmetis Ievai labai sėkmingas. Ji džiaugiasi ne tik universiadoje iškovotu bronzos medaliu, bet ir sėkmingai baigtų sporto magistro studijų Floridos (JAV) valstybiniame universitete diplomu. Linkime jai kuo didžiausios sėkmės ne tik sporte, bet ir gyvenime.“ „Mes visi gerai žinome pasiekto tikslo kainą,– sveikindamas Ievą ir jos trenerę sakė A. Katinas. – Sportininkai, ypač tie, kurie daug pasiekę, yra savotiški mūsų ambasadoriai. Tai, ko nepadarome mes, kad mūsų miesto vardas skambėtų Europoje, pasaulyje, padaro jie. Gera žinoti, kad yra žmonių, kurie alinančio darbo, kantrybės ir užsispyrimo dėka sugeba būti geriausi, stipriausi, gražiausi, nueina tokį kelią, kuris kitiems yra neįveikiamas. Tai kaip nesidžiaugti tokiais žmonėmis, kaip jiems nepadėkoti. Mus džiugina visa Zarankų šeima, šios šeimos modelis. Juk nuo šeimoje puoselėjamų vertybių daug kas priklauso. Negana to, kad Zarankų šeima labai sportiška, Utenos savivaldybės taryboje dirba jauniausia Lietuvoje politikė Eglė Zarankaitė, kurios sportiniai pasiekimai mums jau irgi yra žinomi. Sveikinu Ievą ir jos mamą ne tik savo, bet ir savivaldybės tarybos, administracijos darbuotojų vardu, linkiu sėkmės. Noriu iš jūsų, kitaip sakant, iš pirmų lūpų, išgirsti ir sporto žmonių kasdienybę, sunkumus, problemas. Noriu pasikalbėti ir apie tai, kaip prie sportininkų pasiekimų, jų pagerbimo turi prisidėti savivaldybė.“ I. Zarankaitė prisipažino, kad dabar svarbiausias jos tikslas – iškovoti galimybę dalyvauti 2020 metų olimpinėse vasaros žaidynėse. O dėl šios svajonės dar reikia labai daug prakaito išlieti, atlaikyti kasdienes sunkias treniruotes, trunkančias ne vieną valandą. Universiadoje Ievos pasiektas rezultatas – 56,75 m, o norint patekti į olimpiadą reikia įveikti normatyvą (63 metrus). Taigi artimiausius metus tikrai bus ką veikti… Ievos mama ir trenerė V. Zarankienė, dirbanti Utenos daugiafunkciame sporto centre, ne tik treniruoja dukras, bet ir pati dar sportuoja. Puikus pasiekimas – savo amžiaus grupėje iškovotas bronzos medalis Pasaulio veteranų lengvosios atletikos čempionate. Ievos sesė Eglė, šiais metais baigusi Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją, irgi jau žinoma sporto pasaulyje. Neseniai Baltijos šalių jaunimo čempionate, vykusiame Estijoje, disko metimo rungtyje laimėjo sidabro, o rutulio stūmimo rungtyje – bronzos medalius. Žinoma, iki sesės pasiekimų Eglei dar toloka, bet pastangos ir sunkus darbas treniruotėse gali priartinti prie sesės pergalių. O gal ir dar įspūdingesnių. Ką gali žinoti… Trečioji Zarankų dukra Ugnė studijuoja dainavimą, bet sportas ir jai nesvetimas.
Problemų netrūksta
Pasikalbėjus su Ieva ir jos mama, paaiškėjo „kita medalio pusė“. Džiaugsmas tęsiasi labai neilgai – tik tas keletą minučių, kai stovi ant pjedestalo. Nulipi ir dingsta šypsena nuo veido, nes puikiai žinai, kad jei nemanai sustoti ties pasiektais rezultatais, vėl prasidės alinantis darbas treniruotėse, traumos, nusivylimo ašaros, rūpestis dėl finansų ir kitos problemos.
Štai pavyzdys: grįžo Ieva iš Amerikos su sporto vadybininkės diplomu. Tikiu, kad jis gyvenime merginai labai pravers. O ką daryti dabar? Tiesiog šiandien?
Parvažiavusi į Uteną ir apie būsimą 2020 metų vasaros olimpiadą svajojanti sportininkė be treniruočių nepraleido nė vienos dienos. Vos ne tą pačią dieną paaiškėjo, kad Utenoje nebėra taip reikalingo sporto mediko. Buvo „Helonoje“ ir nebėra. O toks specialistas labai reikalingas visiems sportininkams, o tai ką kalbėti apie tokio lygio kaip Ieva.
Antroji problema – gerokai didesnė. Kiti sportininkai, kurie ruošiasi vasaros olimpiadai, gauna stipendijas. Ieva irgi ruošiasi, bet kol kas dar neatitinka keliamų reikalavimų (diską numesti ne mažiau kaip 60 metrų), todėl tokios stipendijos gauti negali. Tai iš ko gyventi? Gerai, kad turi ją palaikančią ir išlaikančią (visa to žodžio prasme) šeimą. O kol kas, kaip juokauja pati sportininkė ir jos trenerė, Ieva „įsidarbino“ Užimtumo tarnyboje (jei kas nežino, tai dabar taip vadinasi buvusi Darbo birža). O juk reikia ne vien pavalgyti, o ir specialios avalynės, kainuojančios nemažus pinigus, aprangos, vitaminų, kineziterapeuto paslaugų ir t. t.
„Kol studijavo Amerikoje, tiems studentams, kurie atstovavo universitetui, būdavo mokama už studijas, skiriami pinigai pragyvenimui. Kadangi Ieva yra labai taupi, tai iš tų pinigėlių ji susitaupydavo netgi bilietui kelionei namo, – pasakojo mama. – Dabar, jeigu ji susirastų darbą, nebegalėtų sportuoti, nes būtinos dvi treniruotės per dieną po dvi valandas. Tai kada dirbti?“
Žinoma, yra ir daugiau problemų. Vienos lengviau išsprendžiamos, kitos sunkiau, bet kai yra noras negailėti savęs treniruotėse, kai yra labai aiškus tikslas, viskas įveikiama.
Meras, išklausęs pačios sportininkės ir jos trenerės mintis, pažadėjo pabandyti išsiaiškinti galimus pagalbos sportininkei variantus.
Elvyros Sabalytės nuotr.
