O mano laikais tai buvo…

Birutė MINUTKIENĖ. Dvidešimt ketveri metai – daug ar mažai? Per tokį laiką užauga nauja karta. Ne tik užauga, bet ir suteikia gyvybę kitai kartai. Nestabdomas gyvenimo bėgimas keičiantis kartoms sąlyginai rutuliojasi savaime, bet egzistencijos prasmę kuriame patys. Užpaliai antrąją vasaros pusę jau dvidešimt ketverius metus atgyja kartu su Vytauto Didžiojo universiteto švietimo akademijos choru „Ave vita“.
Kai nerimu dalijiesi su draugais, jis tampa lengvesnis. Minčių sklaidoje ir polėkio viltyje lietuvis nuolat pasitelkdavo dainą. Kiek dainų „Ave vita“ choras sudainavo per 84-erius kūrybinės veiklos metus, niekas nesuskaičiuos, nesuskaičiuosime ir kiek žmonių atliko ar išgirdo chorinę dainą, bet kad Užpaliuose itin ūgtelėjo klausytojų skaičius, niekas nepaneigs.
Choro vadovas prof. Kastytis Barisas mena, kad į pirmąjį jų koncertą Užpaliuose susirinko šeši žiūrovai. Dabar koncertuojama pilnoje Užpalių kultūros centro salėje. Maža to, sekmadieniais visada giedama per šv. Mišias bažnyčioje, o kitomis kūrybinės stovyklos dienos vykstama į vieną ar kitą Aukštaitijos regiono miestelį ar kaimuką.
Nesvarbu, kiek kaime gyventojų, koncertų klausytojams suskaičiuoti rankų pirštų neužtektų. Chorui nereikia ilgalaikių pompastinių reklamų. vizitinė kortelė – profesionaliai atlikta įvairių žanrų muzika. Choro buvimas su atokiau nuo didmiesčių esančiais žmonėmis – tai dovana Lietuvai, sauganti nuo užmaršties lietuvišką sutartinę bei lietuvio likimą godojančią dainą.
K. Bariso vadovaujamo choro „Ave vita“ repertuarą šiais metais savotiškai papildė Saulutės Katinienės austų gobelenų paroda „Ką kalba žolės …“ Meistriškas gebėjimas mus supančią augmeniją pateikti per meno prizmę vilioja pažvelgti kitaip į lietuvišką augalą net ir tuo atveju, jei jis yra piktžolė.
Rugpjūtį dėmesys žolynams nėra atsitiktinis, juolab užpaliečiams, kurie, kalbėdami apie meną, įpina ir meilę bei pagarbą žirgui.
Šiais metais Užpaliuose aštuntą kartą organizuojama iš užmaršties pažadinta Žolinės šventė. Pagrindiniai šventės rėmėjai – Lietuvos žemės ūkio ministerija ir Utenos rajono savivaldybė bei geradūšiai seniūnijos žmonės su savo bičiuliais, kurie neabejingi miestelyje puoselėjamoms tradicijoms.
Keičiasi kartos, jų gyvenimo aplinkybės, bet žmoniją visada vienija menas. Užpalių krašto žmonės tai žino ir rūpinasi, kad augančiai kartai su pasididžiavimu galėtų pasakoti: „o mano laikais tai buvo…“