Rasa MILERYTĖ
Pasak Alvydo Boguševičiaus, nekilnojamojo turto specialisto, šiuo metu apie 90 procentų lietuvių gyvena nuosavame būste, tačiau ateityje šis skaičius turėtų mažėti – žmonės nenori tapatinti savęs su konkrečia gyvenamąja vieta, nuomojamas būstas suteikia daugiau laisvės. Kita tendencija, pastebima nekilnojamojo turto rinkoje, – žmonės perka butus didmiestyje ir juos nuomoja, o iš tų pinigų patys apsigyvena pigesniame būste mažesniuose miestuose. Besiskundžiantiems būsto kainomis Utenoje nekilnojamojo turto specialistas sako, kad dėl infliacijos kainos kasmet pakyla po 4 procentus, tačiau Utenoje kainos banguoja – jei prieš kelerius metus pakilo, bus ir sumažėjimas.
Į Uteną vilioja pigus šildymas ir medicinos paslaugos
Nekilnojamuoju turtu prekiaujantis A. Boguševičius sako, kad būsto kainos parodo miesto kokybės indeksą – būstas tuo brangesnis, kuo daugiau patrauklių dalykų gali pasiūlyti miestas. Utenoje, taip pat Molėtuose ir Ignalinoje šildymas pigiausias Lietuvoje, tai lemia, kad išauga būsto kaina. Utenoje, pašnekovo teigimu, patraukli medicinos paslaugų sistema, tai irgi gali lemti būsto brangimą.
„Į Uteną žmones traukia pigi šiluma ir kokybiška medicina. Pernai pardaviau butą garbaus amžiaus moteriai. Siūliau jai gerą butą Molėtuose, bet pagrindinis kriterijus buvo, kad būtų nesudėtinga patekti pas gydytojus, o Molėtų ligoninė netolimoje ateity gali būti ir uždaryta“, – sakė pašnekovas.
Iš dalies prie būsto kainų augimo, specialisto manymu, prisidėjo savivaldybė, nupirkusi 30 socialinio būsto paskirties butų. Tai sumažino pasiūlą, o paklausa išliko, tad natūralu, kad pardavėjai didino kainą.
Tęsinį skaitykite 2019 09 28 „Utenyje“
