Aktualijos

Mamą ir dukrą vienija įgimtas pomėgis – mezgimas

Rasa MILERYTĖ

Eleonora Lukoševičienė (88 m.) ir Audronė Vitkauskienė (61 m.) – talentingos mama ir dukra, visą laisvą laiką skiriančios mezgimui, kurį vadina ne tik didžiausia gyvenimo aistra, bet tiesiog apsėdimu. Kaip pasakoja, kiekvieną laisvesnę minutę praleidžia su mezginiu rankose. Tik Eleonorai jau sunkiau – regos problemos gerokai pakoregavo laisvalaikį. Mano pašnekovės puošiasi ne tik savo megztais drabužiais, bet ir kuklumu, pokalbyje vis nuskamba frazės: „Apie mane nerašykit, rašykit apie mamą“ ir „Rašykit apie mano dukrą, ne apie mane“, o klausiamos apie gabumus, noriau kalba apie viena kitos, o ne apie savo sugebėjimus.

Mezga nuo ankstyvos vaikystės
Eleonoros gyvenimas nelepino. Kai 1948 m. pasiturinčių ūkininkų šeimą – tėvus, keturis brolius ir seserį – ištrėmė į Sibirą, ji viena liko Lietuvoje. Veržėsi į tremtinių vagoną, bet jos nepriėmė. Tuo metu Eleonora mokėsi Utenoje. Likus vienai, pragyventi buvo labai sunku. Pamena, kad kartais tekdavo kentėti alkį, bet būdama atkakli visas jėgas atiduodavo mokslams. Baigusi mokyklą du kartus bandė stoti į Kauno politechnikos institutą, tačiau tremtinių dukrai instituto durys buvo užtrenktos. Tais laikais baigęs gimnaziją galėdavai eiti mokytojauti, bet Eleonorai ir tai nebuvo leista. Pusmetį padirbo Alantos progimnazijoje, bet ir vėl išlindo biografijos faktai – tremtinių dukra… „Mane naktimis tampydavo tardyt, – atsimena Eleonora. – Po kurio laiko man patarė pasikeist pavardę ir tada manęs, sako, nebelies. Na ir ištekėjau. Ir tikrai – baigėsi visi tardymai.“ Galiausiai pavyko susirasti darbą prekybos srityje.

Tęsinį skaitykite 2019 09 14 „Utenyje“