Rasa MILERYTĖ. Daugelio iš mūsų namuose nemažą šiukšlių dėžės turinio dalį sudaro maisto atliekos. Lengva ranka išmetame ir tuos produktus, kurie yra dar tinkami vartoti, nes tiesiog jų buvome prisipirkę per daug. Tai atrodo visai normalu ir retai susimąstome, kad elgiamės neatsakingai. Tačiau maisto švaistymas tampa vis didesne problema. Statistiniai duomenys rodo, kad beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto yra nesuvartojama arba išmetama. Lietuvos namų ūkiai per metus išmeta 54 000 tonų maisto, o tai reiškia, kad vienas žmogus per metus išmeta 56 kilogramus nesuvartotų maisto produktų. Tuo metu dalis pasaulio badauja, o švaistomas maistas daro didžiulę žalą gamtai: pavyzdžiui, net 8 proc. visų pasaulio klimato kaitos dujų susidaro dėl išmesto maisto.
Maisto švaistymo žala
Maisto švaistymas – maisto, kuris buvo pagamintas žmonėms vartoti, išmetimas, nesuvartojimas: maisto išmetimas jam sugedus, dar tinkamo vartoti maisto išmetimas.
Išmesdami maisto produktus eikvojame ir jų gamybos metu sunaudotus sparčiai senkančius gamtos išteklius: žemę, vandenį, energiją, žaliavas. Pavyzdžiui, 1 kilogramui jautienos pagaminti sunaudojama 15 400 litrų vandens, 1 kilogramui duonos, kuri yra vienas dažniausiai išmetamų produktų, – 1827 litrai.
Dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4,5 kilogramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Sąvartynuose pūvančios maisto medžiagos išskiria į aplinką anglies dioksidą ir nuodingas dujas, kenkiančias ir žmonių sveikatai, ir aplinkai.
Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės, išmetamas maistas veikia ne tik aplinką ir klimatą, bet ir ekonomiką. Jei pasaulyje pavyktų išsaugoti bent ketvirtadalį išmetamo maisto, maistu būtų galima aprūpinti daugiau nei 800 milijonų alkstančių žmonių.
„Pasauliniu mastu dėl išmetamo maisto prarandama 750 milijardų dolerių. Europoje šie nuostoliai sudaro 143 milijardus eurų, iš kurių net du trečdaliai tenka namų ūkiams“, – informavo Z. Čeponytė.
Naujausios prognozės rodo, kad daugiau kaip 1 mlrd. pasaulio gyventojų iki 2050-ųjų bus priversti migruoti dėl spartaus populiacijos augimo, maisto ir vandens trūkumo, gamtinių sąlygų. Reikšmingas maisto švaistymo sumažinimas prisidėtų prie laukinės gamtos, gyvūnijos ir miškų išsaugojimo bei išteklių tausojimo.
„Daugiau nei pusė maisto atliekų Europos Sąjungoje – tai vartotojų išmestas maistas, – sako Zita Čeponytė. – Nebeišmesti maisto – tai puikus būdas stabdyti klimato kaitą, tausoti vandenį ir energiją. Mažiau išmesto maisto – mažiau veltui alinamos žemės, daugiau miško. Daugiau įvairiausių galimybių. Ir smagu, nes sutaupome pinigų.“ (Tęsinys 2021 02 27 laikraštyje)
