Rasa MILERYTĖ. Teigiama, kad maždaug 0,02 proc. visų arba 0,03 proc. suaugusių 20–59 metų amžiaus Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo azartinių lošimų. Ir nors, lyginant su kitomis priklausomybėmis, ypač priklausomybe nuo alkoholio, patologinio potraukio azartiniams lošimams sutrikimas sudaro kur kas mažesnį procentą, tai vis vien yra opi problema, galinti stipriai pakenkti priklausomo žmogaus gyvenimo kokybei.
Priklausomybė išsivysto lengvai
Trejus metus lažybų punkte dirbusi Kristina (vardas pakeistas) įsitikino, kad pramoga labai lengvai tampa priklausomybe. Pašnekovė sakė galinti išskirti tris lažintis susirenkančių žmonių grupes: komandų fanai, ateinantys simboline suma palaikyti mėgstamų komandų, jaunuoliai, ką tik sulaukę 18-os metų ir į lažybas žiūrintys kaip į smagią pramogą, ir žmonės, kurie iš lažybų tikisi uždirbti. Pastaroji grupė, pasak Kristinos, ir yra ta, kuri turi problemų: šie žmonės „neserga“ už konkrečias komandas, nesidomi žaidimu ir seka tik rezultatą.
„Klientai – beveik vien vyrai. Moterų ateina labai mažai ir dažniausiai jos susikuria nuotolinių lažybų paskyrą. Darau prielaidą, kad lošia ne pačios, o paskyra skirta nepilnamečiams vaikams“, – pasakojo Kristina ir pridūrė, kad dauguma lažybų punkto klientų 30–50 metų amžiaus, tačiau yra ir nemažai jaunimo. (Tęsinys 2020 07 29 laikraštyje)
