Genovaitė Šnurova
Karantinas sujaukė ne tik žmonių, įstaigų, bet ir pramonės įmonių kasdienybę. Sunku buvo visiems. Bene labiausiai slėgė nežinomybė, nes niekas ne tik tiksliai nežinojo, bet netgi nesiėmė prognozuoti, kiek laiko karantinas gali tęstis: savaitę, mėnesį, du, tris, pusmetį? Tiesa, jau tada, kai pasaulis ėmė bruzdėti, skelbti šiurpinančius susirgusiųjų skaičius, lyg ir buvo galima numanyti, kad ir pas mus bus kažkas tokio, ko iš anksto nenumatysi, bet, pripažinkim, buvo ir šiokia tokia viltis, jog negandos mus aplenks. Neaplenkė…
Apie tai, kaip atlaikė tris karantino mėnesius Utenos pramonininkai, kalbėjomės su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialo direktoriumi Jurgiu DUMBRAVA: „Paskelbta pasaulinė pandemija ir tris mėnesius trukęs karantinas, be abejo, atsiliepė ir pramonės įmonėms. Teko didinti apsukas, ieškoti vidinių rezervų, permąstyti veiklą. Tiek įmonių vadovams, tiek vyriausiems specialistams reikėjo pasukti galvas, išbandyti iki tol neišbandytus variantus, peržiūrėti darbuotojų skaičių, išsiaiškinti vidinius resursus. Darbą sunkino tiekėjai, kurie vėlavo pristatyti įvairias medžiagas. Laimei, įmonės turėjo šiokių tokių rezervų, todėl karantino laiku jie ir gelbėjo. Suprantama, nerimo buvo.
Be abejo, girdėjote, kad AB „Utenos trikotažas“ atleido keliasdešimt darbuotojų, bet tai nebuvo masinis atleidimas. Žinau, kad, gavę įspėjimus apie atleidimą, į Užimtumo tarnybą kreipėsi gal tik dešimt žmonių iš keliasdešimt atleistųjų. Manau, kad dalis buvo jau pensinio amžiaus, todėl nusprendė nebedirbti, kiti gal susirado kitus darbus.
Tęsinį skaitykite 2020 08 01 „Utenyje“
