Rasa MILERYTĖ. Tiek pirmasis, tiek ir antrasis karantinai – nelengvas išbandymas mums visiems. Ypač jautriose situacijose atsiduria kai kurios šeimos. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė sakė, kad karantino laikotarpiu išryškėjo šeimų problemos ir silpnosios pusės. „Karantinas parodė – jeigu šeimoje yra problemų, jos nenuslūgsta, todėl reikia puoselėti tokias vertybes kaip bendravimas, pagarba ir savitarpio supratimas – tai pamatas, suteikiantis šeimai stiprybės atlaikyti išbandymus, auginti ir auklėti vaikus, užtikrinti jiems geriausias sąlygas bręsti ne tik fiziškai, bet ir emociškai“, – „Uteniui“ sakė I. Gaigalienė.
Išbandymų laikotarpis
Pasak Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos I. Gaigalienės, šeimoms karantinas tapo išbandymų ir vidinių konfliktų laikotarpiu. Apribojus galimybes judėti, užsiimti mėgstama veikla, susitikti su draugais ir bendraminčiais, šeimose natūraliai padidėjo trintis. Šeimos nariai turėjo išmokti gyventi neįprastu režimu, labiau prisitaikyti vienas prie kito.
„Liūdna, kad susikaupimo ir susitelkimo reikalavęs ir vis dar reikalaujantis laikmetis tampa išbandymu šeimoms, santykiams, o dėl to kenčia vaikai. Priežastys visur panašios – alkoholio vartojimas, konfliktai, smurtas artimoje aplinkoje, kai vaikai tampa smurto liudininkais arba patys jį patiria“, – apgailestavo I. Gaigalienė.
Pašnekovė informavo, kad pirmasis karantinas atskleidė dar vieną problemą: atskirai gyvenantys tėvai nesutarė dėl galimybės vaikui matytis su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų.
„Tokių skundų tarnybos specialistai sulaukė nemažai. Gaila, kad suaugusieji vaikus paverčia tarpusavio nesutarimų aiškinimosi „ginklu“, pamindami pamatinę vaiko teisę – bendrauti su šeima“, – sakė I. Gaigalienė.
Sunkumų sukėlė ir nuotolinis mokymas, bet ne todėl, kad vaikams trūktų techninių priemonių, o dėl to, kad tėvams buvo sudėtinga sutarti su vaikais dėl dienos režimo – pamokų, popamokinės veiklos, namų ruošos laiko.
„Labai svarbu, kad vaikai laikytųsi dienotvarkės – miego, mitybos, fizinio aktyvumo ir pan. Dienotvarkė padeda palaikyti darbingumą, sveikatą, užtikrina psichinę ir fizinę gerovę. Būtent dienos režimas – žinojimas, kas, kaip ir kada vyksta – vaikui suteikia saugumo ir ramybės, nes tai yra pažįstama ir nuspėjama. O tik jausdamasis saugus vaikas gali sėkmingai mokytis, siekti tikslų ir ugdytis“, – pabrėžė vaiko teisių apsaugos specialistė.
Nuotolinis mokymas vaiko teisių apsaugos specialistams kėlė ir vis dar kelia nerimą ne tik dėl mokymosi rezultatų, bet ir dėl santykių, popamokinės veiklos, laisvalaikio galimybių. (Tęsinys 2020 12 09 laikraštyje)
