Aktualijos

Kaip elgtis, kad karantino metu „nenuvažiuotų stogas“

Parengė Vytautas KAZELA. Prasidėjus pandemijai mūsų gyvenimas labai pasikeitė. Pasikeitė ritmas ir įpročiai. Daugelis vyresnių žmonių užsidarė savo namuose ir butuose ir išeina tik nusipirkti maisto. Kitus net ir maistu aprūpina vaikai ir artimieji. Gerokai sumažėjęs bendravimas taip pat niekam neišėjo į naudą.
„Socialinių burbulų kūrimas turėtų būti priimtas, net ir situacijai negerėjant. Kitu atveju tu gali laimėti mūšį, bet pralaimėsi karą“, – sakė epidemiologas P. Gradeckas. Žmonių patiriami psichologiniai sunkumai gali lemti savidestrukcinį elgesį ir vėliau, kai jau kurį laiką iki pandemijos buvo pastebėtas savižudybių skaičiaus mažėjimas, galime vėl turėti šuolį į kitą pusę. Darbuotojų buvimas prastovose taip pat blogina žmonių, ypač turinčių nemažus finansinius įsipareigojimus, psichinę sveikatą. Dar pirmo karantino metu nusižudė prastovoje buvusi jauna moteris, turėjusi kreditą būstui. Svarbiausia žinoti, kad nėra padėties be išeities, yra tik informacijos trūkumas.
Darbas namuose – taip pat savotiškas iššūkis. Manoma, kad ši darbo forma išliks ir pasibaigus karantinui. Čia svarbiausia namuose susikurti atskirą erdvę darbui. Blogiausia yra tada, kai vaikai mokosi nuotoliniu būdu, o abu sutuoktiniai dirba namuose. Neatsitiktinai karantino laikotarpiu fiksuojamas padidėjęs smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš vaikus atvejų skaičius. (Tęsinys 21 01 20 laikraštyje)