Rasa MILERYTĖ
Keliautojų ir aktyvios gyvensenos klubo „Žygiuojanti lapė“ nariai nesiilsi ir žiemą. Visai neseniai šeši keliautojai grįžo iš Karpatų, kur įkopė į šešias aukščiausias viršukalnes. Tadas Lapinas pasakojo, kad ši kelionė buvo ne itin sudėtinga, tačiau kerinti didingųjų Karpatų vaizdais. Tai buvo viena iš retų kelionių, kai viskas vyksta pagal planą. Ši kelionė, sakė T. Lapinas, patvirtino jo įsitikinimą, jog kelionės sėkmę lemia ne jos sudėtingumas, o kompanija, kuri keliauja kartu.
Priešpaskutinė jūsų kelionė buvo į pasaulio kraštu vadinamą Kamčiatką, o šįsyk nusprendėte keliauti visai netoli – į Ukrainą. Kas paskatino aplankyti Karpatus?
Anksčiau esu sakęs, kad man nėra skirtumo, ar Aukštaitijos nacionalinis parkas, ar Kamčiatka. Artimesnės kelionės nebūtinai reiškia, kad jos bus paprastesnės ar mažiau sudėtingos. Karpatai – žiemą ganėtinai daug iššūkių keliantys kalnai, todėl juos ir pasirinkau. Maršrutas, kuriuo mes ėjome, gana sudėtingas. Mums pasisekė su orais, kad nebuvo sniego. Žinoma, ši kelionė buvo trumpesnė, bet jei orai būtų buvę prastesni, maršrutas galėjo būti ir sudėtingesnis nei Kamčiatkoje.
Traverse, kuriuo ėjom, yra šešios aukščiausios Ukrainos viršukalnės. Mūsų tikslas buvo pereiti ilgą kalnagūbrį nenusileidžiant žemyn. Žiemą šiame masyve dažniausiai būna labai sudėtingi orai, daug sniego, oras gali būti labai permainingas, būna dideli vėjai – gamtinės sąlygos išties sudėtingos. Ne veltui sakoma, kad jei nori pamatyti Everestą, nuvažiuok žiemą į Karpatus, į Černogorės traversą.
Kelionės sėkmė priklauso ir nuo žmonių. Būdamas Karpatuose pagalvojau, kad nebūtina trenktis per pusę pasaulio, ieškoti kažkokių iššūkių – žiemą Karpatuose gali pamatyti tokius rūsčius kalnus, kokius rasi ne visur.
Tęsinį skaitykite 2020 02 05 „Utenyje“
