Aktualijos

Ina Marčiulionytė: „Mane nustebinti jau sunku…“

Genovaitė ŠNUROVA. Tauragniškiams ir daugeliui uteniškių tikrai nereikia pristatyti Inos Marčiulionytės, nes daugelis ją pažįsta nuo pat gimimo. Vieniems ji – buvusi mokinė, kitiems – klasės draugė, kaimynė, įdomi pašnekovė. Dar kiti pridurtų ir tai, kad Ina – energinga, labai gabi, turi tikslą, visada jo siekia ir, žinoma, pasiekia. Užtektų paminėti tik keletą faktų iš jos biografijos, kad suprastume, jog tai neeilinė asmenybė. Juk ne už gražias, labai išraiškingas akis ji skiriama į atsakingas pareigas, ilgai neužsibūna ant vieno karjeros laiptelio, o palypėja vis aukštyn ir aukštyn. Priminsiu tik tiek, kad ji ėjo LR kultūros viceministrės pareigas, buvo paskirta Lietuvos nuolatine atstove prie UNESCO, ėjo kitas labai atsakingas pareigas. 2015 m. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo dekretu Iną Marčiulionytę paskyrė LR nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Kinijos Liaudies Respublikoje. Baigusi kadenciją šiose pareigose (2020 m. rugpjūčio mėnesį), rugsėjo mėnesį jau tapo Europos Sąjungos vadove Laose, Pietryčių Azijoje. Įsikūrė Vientiane. I. Marčiulionytė mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Gerbiama, Ina, vis tolstate ir tolstate nuo savo gimtojo Tauragnų miestelio. Ar lengvai priimate pasiūlymus išvykti taip toli, užimti tokias atsakingas pareigas? Pasirinkęs diplomatinę tarnybą, iš anksto žinai, jog teks būti mobiliam. Ne visada renkuosi naują etapą pati, kartais tiesiog taip susiklosto aplinkybės. Aš nesunkiai adaptuojuosi svečioje šalyje, gal todėl ir tie pervažiavimai man nėra tokie sunkūs. O laiko prasme Vientiano laikas arčiau Vilniaus – šiuo metu mus skiria keturių, o ne penkių valandų skirtumas, kaip buvo Pekine. Kai dirbote Kinijoje, visa Lietuva Jumis didžiavosi ir dėkojo už organizuotą pagalbą karantino metu. Ar yra vilties, kad dar kartą pakartotumėte tą patį, jei labai prireiktų. Tiesa, jau nebe iš Kinijos? Laosas ir Kinija – nepalyginamos šalys. Laosas pats medicinos priemones perka iš kaimynų, todėl tikrai nepavyktų organizuoti šios šalies pagalbos Lietuvai. Kinai žinojo Jus ir jų krepšinio komandą keletą metų treniravusį Joną Kazlauską, o Laoso gyventojai ar apskritai žino, kur yra ta Lietuva, kas tai per šalis? Dalis Laoso gyventojų žino, kad esame buvusi Sovietų Sąjungos respublika, nes yra vyresnės kartos žmonių, kurie mokėsi Sovietų Sąjungoje. Vyresniems Lietuva – Europos sąjungos narė. Kai kurie žino, jog esam kažkur Europos šiaurėje, kiti nieko apie tokią šalį negirdėję. Manau, kad mano darbas čia prisidės prie Lietuvos žinomumo, nes vis tiek visada esu paklausiama, iš kurios Europos sąjungos šalies esu kilusi. Ar jau spėjote pajusti akivaizdžius Lietuvos ir Laoso skirtumus? Kas ten Jus labiausiai šokiravo? Mane šokiruoti jau nėra taip paprasta. Laosas yra neturtinga Pietryčių Azijos šalis, kurioje gyvena labai išdidūs ir malonūs žmonės. Skirtumų yra daugybė, o panašumų surasti būtų gerokai sunkiau. Ar labai sunku pritapti prie visiškai kitokios kultūros, religijos, žmonių bendravimo, tarpusavio santykių, papročių? Jei esi tolerantiškas ir gerbiantis kitokias tradicijas, papročius, esi pagarbus, pritapti nesunku. Visgi verta pasidomėti, ko negalima ir netgi nereikia daryti, kad nepakliūtum į nemalonią situaciją. Čia, pavyzdžiui, net vaikams geriau neglostyti galvos, nes plaukų lietimas yra tabu. Įeinant į namą, butą, dažnai ir mažą parduotuvėlę, batus reikia palikti lauke ir t. t. Koks Laoso kipo santykis su mūsų euru? Maždaug 10 000 kipų yra 1 euras, todėl skaičiuoti nesunku – tiesiog nubrauki nulius. Vietinis maistas kainuoja pigiau nei pas mus, užtat vakarietiškos prekės gerokai brangesnės. Kaip Jus priėmė oficialūs Laoso asmenys? Ar jau su daug kuo susipažinote? Jau įteikiau skiriamuosius raštus Laoso prezidentui, dabar jau pradedu ir oficialius susitikimus. Pasikartosiu, kad laosiečiai yra maloniai bendraujantys, draugiški. Pareigūnai taip pat bendrauja maloniai, nesunkiai eina į kontaktą su užsieniečiais. Lietuvių yra visame pasaulyje, netgi pačiose egzotiškiausiose valstybėse. Gal jau suspėjote ir Laose sutikti tautiečių? Dar nespėjau susipažinti, bet žinau, kad viena lietuvė Vientiane yra. Nenustebsiu, jei atsiras ir daugiau, juk esame labai mobili tauta. Na, ir pats moteriškiausias klausimas. Kas šiuo metu yra Jūsų rankinėje ir ką iš jos išmestumėte atvažiavusi į Tauragnus? Mano rankinės paprastai yra nemažos, tad jose daug kas telpa. Dabar dar ten yra ir vienkartinių kaukių (jei prireiktų, nors Vientiane jų šiuo metu retai prireikia), ir dezinfekcinio skysčio. Tauragnuose iš jos nieko nereikėtų išmesti, tik pasikeisti namų raktus.